Viskas prasidejo 2009m. pavasari, PAmaciau viena vaikina per TV Iskart nesupratau kas tai, bet po kiek laiko, kai ji rode per viena TV laida supratau, kad iki siol dar jo negaliu pamirst.. tuomet viskas ir prasidejo, naktimis apie ji galvojau, veliau taip buvo vis dazniau. pagaliau nebeiskentusi Nusprendziau ne nebegalvoti, ne neklausyti jo dainu, ne neziureti Video klipu ar kito per youtube ir kitas interneto svetaines.. Bet ilgai taip neistveriau, na o tada vel viskas nuo pradziu.. Vekiau naktimis svajojau apie tai kaip viskas butu jei as buciau kitokia, jei bent kas nors pasikeistu. Gadinau kitiems artimiesiems nuotaika ir gyvenia, pagaliau mano tevai nusprende skirtis ir viskas del manes.. na o oliau.. toliau stengiausi pati viska istaisyti, niekada neleidu sau galvoti apie ka nors kita nei apie tai kas yra dabar, is tiesu pamirsti milima zmogu nera jau taip lengva, ir dabar negaliu pasakyti kad ji jau pamirsau, bet.. stengiuosi apietai ne neuzsiminti, gyventi lyg tokio jausmo kaip meile mano gyvenime ne nebuvo. Is tiesu kartais noreciau mirti, ir anksciau apie tai jau masciau, noreciau prarasti atminti ir gyventi lyg anksciau, lyg vaiko svajonemis, tureti norima zaisla ir kita, bet, bet.. Gyvenu lyg atvertusi nauja gyvenimo knygos lapa-etapa. Noreciau bent kadanors gyvenime pamirsciau ji ir gyvenciau paprasta laisva laiminga gyvenima, tikiuosi jog taip kadanors bus.. tikiuosi.
Spėju, kad galbūg esi dar labai jauna (13-14), ir turi problemų su tėvais. Kad jie skiriasi dėl tavęs, yra tik tavo klaidinga ir labai paplitusi vaikų nuomonė, iš tikrųjų tėvai gali turėti tarpusavio problemų, kurių tu negali įtakoti. Dėl tavo meilės. Laikyk tai meilės repeticija. Tikroji meilė dar ateis. O tai, ką tu dabar patiri, yra labai panaši į meilę - priklausomybė. Ji atsiranda paaugliams (ir ne tik) tuomet, kai jie jaučiasi nemylimi tėvų, kai jiems nejauku ir vieniša savo namuose. Tuomet surandamas nepasiekiamas objektas: dainininkas, garsenybė, ir jį įsimylima. Tai daroma pasąmoningai žinant kad su juo jokių santykių realiai negali būti - iš čia ir kančios, ir nenoras gyventi. Tampi pačios savęs kankintoja - nes šeimoje nėra užuovejos, esi nesuprasta, nelaiminga,o pripažinti tai sau ir tėvams per sunku. Linkiu suprasti savo jausmus ir kantriai laukti tikrosios meilės. Ir žinoma, suprasti ir mylėti savo tėvus.