Kaip pamiršti mylimą žmogų?

Be felcheres, matau, nieks nebus.... O jei rimtai, tai meile gali padeti uzmirsti kita meile.

Nesutinku - pirmiausia, reikia susitaikyti, kad vieni santykiai baigti, ir tik tada pasinerti i kitus.

Keliauk pas psichologus. turi kazkokiu neisprestu praeities dalyku. man padejo ne tik pamirsti, bet ir suprasti is kur visi sitie dalykai kyla (prisirisimas, negalejimas iseiti is santykio, kankinyste)... nesi tokia viena ir manau, kad tai visai nesusiegta su tuo zmogumi, kuri "atseit" myli. nesu specialiste, bet is Tavo aprasytos istorijos ir pagal savo patirti darau tokias isvadas. Jei ir neteisi esu, betkokiu atveju profesionali pagalba nepamaisys, nes aplinkiniu pasakymai "pamirsk, negalvok ir pan." - neveikia. Sekmes.

myliu as viena zmogu,myliu jy beprotskai...bet as zinau kad su juo niekada nebusiu... kaip man jy reikia pamirst gal kas galit padet?man jusu labai reikia,aciu visiem katrie perskaitysite mano trumpa laiska.

as myliu viena vaikina,bet mes kartu negalim buti,,bet jis mane myli ir as ji myliu,,bet man reikia kajp nors ji pamirsti bet nezinaw kajp..neina jo uzmirsti gal galit padeti ji kajp nors pamirsti..visam lajkuj...aciu kad mane isklauset ir aciu is anksto...

Kazin ar yra kokie nors veiksmai ,vaistai ar dar kas panasaus kurie galetu padet uzmirst mylima zmogu
as pats esu siuo metu tokioj pat situacijoj meginau ivairius dalykus meginau nebendraut su ja nepavyko meginau susirast kita mergina kuri patrauktu mano demesi kuri savo jausmais padetu pamilt ja ir pamirst ta kurios negaliu istrint is savo sirdies
taciau viskas buvo beprasmiska nors imk ir nusizudyk
siaip as manau kad tik laikas sugebes sita problema ispresti taciau kiek jo turi praeiti net neisivaizduoju
o mylet be atsako tai tik saves kankinimas (sunkus ,skausmingas,liudnas ir nieko gero nezadantis)

[quote="airisKazin ar yra kokie nors veiksmai ,vaistai ar dar kas panasaus kurie galetu padet uzmirst mylima zmogu
as pats esu siuo metu tokioj pat situacijoj meginau ivairius dalykus meginau nebendraut su ja nepavyko meginau susirast kita mergina kuri patrauktu mano demesi kuri savo jausmais padetu pamilt ja ir pamirst ta kurios negaliu istrint is savo sirdies
taciau viskas buvo beprasmiska nors imk ir nusizudyk
siaip as manau kad tik laikas sugebes sita problema ispresti taciau kiek jo turi praeiti net neisivaizduoju
o mylet be atsako tai tik saves kankinimas (sunkus ,skausmingas,liudnas ir nieko gero nezadantis)[/quote]

Geraiusi vaistai,[b:budnxgxk] airi[/b:budnxgxk], ir yra [u:budnxgxk]gilus suvokimas[/u:budnxgxk] to, kad "tai tik saves kankinimas (sunkus,skausmingas,liudnas ir nieko gero nezadantis)". Man taip buvo. Kol turėjau vilties - kankinausi. Kai galūtinai supratau, kad veltuj eikvoju savo energiją - nustojau, ir gana greitai. Yra geras mokslinis pavyzdys apie žiurkes. Siekta patikrinti, kuo skiriasi žiurkė nuo žmogaus (tam tikroje situacijoje).Žiurkė patalpinta su matomu jai maistu, kuris yra už stiklo. Kažkiek kartų žiurkė bando maistą pasiekti, bet stiklas jai neduoda. Tuomet ji nustoja bandyti ir lieka visiškai abejinga šiam maistui. Žmogus, negavęs reikiamo, bando vėl ir vėl, "daužosi" į stiklą. Kai kuriuose situacijose, pvz. ieškant darbo, toks atkaklumas yra netgi būtinas. Bet ne įsimylėjimo atveju , jei suvokiama, kad tai beprasmiška.

Vikute, jeigu abu mylite tikrai, kokios kliūtys, jei ne paslaptis? Išeitis turi būti.

[b:3rfat9u1]Norra[/b:3rfat9u1], juk visai nebūtina jį nustoti mylėti - tai Jūsų artimasis, mylimas vyras, išėjęs amžinybėn. Argi dėl to, kad žmogus miršta, mes jį nustojame mylėti ir pamirštame? Jis gyvena - bet mūsų prisiminimuose. Manau, svarbu atskirti, kur yra dabartis, kur praeitis. Galbūt ateityje Jūs ir nesutiksite tokio mylinčio ir rūpestingo, o gal ir sutiksite. Bet kokiu atveju neverta savęs gailėtis, kad netekote mylimo žmogaus. Yra tam tikras laiko tarpas - gedėjimas. Kai gedėjimas užtrunka, tai jau kenksminga. Užsidarė vienos durys - atsivers kitos - gal į kitą realybę. Laikykites. Svajokite. Leiskite sau dar būti laimingai.

Geraiusi vaistai,[b:xk9kfqyp] airi[/b:xk9kfqyp], ir yra [u:xk9kfqyp]gilus suvokimas[/u:xk9kfqyp] to, kad "tai tik saves kankinimas (sunkus,skausmingas,liudnas ir nieko gero nezadantis)". Man taip buvo. Kol turėjau vilties - kankinausi. Kai galūtinai supratau, kad veltuj eikvoju savo energiją - nustojau, ir gana greitai. Yra geras mokslinis pavyzdys apie žiurkes. Siekta patikrinti, kuo skiriasi žiurkė nuo žmogaus (tam tikroje situacijoje).Žiurkė patalpinta su matomu jai maistu, kuris yra už stiklo. Kažkiek kartų žiurkė bando maistą pasiekti, bet stiklas jai neduoda. Tuomet ji nustoja bandyti ir lieka visiškai abejinga šiam maistui. Žmogus, negavęs reikiamo, bando vėl ir vėl, "daužosi" į stiklą. Kai kuriuose situacijose, pvz. ieškant darbo, toks atkaklumas yra netgi būtinas. Bet ne įsimylėjimo atveju , jei suvokiama, kad tai beprasmiška.[/quote]

pilnai su tavim sutinku Samantta ir nesiginciju del sito
bet mes zmones ir esam tokie kad bandom bandom kankinam save kol galiausiai suvokiam kad tai nepasiekema ir nepamirstam visam laikui