giedriux.lt: Che che, kadangi darbo nėr, tai dabar parašysiu:) Na aš jau greit priklausysiu tai 30-mečių "senbernių" kastai. Ir ką galiu pasakyti, esu vienišas vilkas, turiu neblogą darbą, o laisvalaikiu vaikštau kur ir kada noriu, grįžti galiu paryčiais ir vos pataikyt i duris, galiu kultūringai nueit i teatrą, ir fainiausia, kad nereikia niekam duot ataskaitos, teisintis, niekas neskambins, nesiteiraus kur esu ir ką veikiu. Atvirai pasakius, netgi pagaunu save piktnaudžiaujant savo vienatve ir sąmoningai bėgant nuo galimų isipareigojimų. Taip, kai paskutinį kartą su mergina esi artimai draugavęs tik prieš 5 metus, dabar net baisoka, kad gali kažkas pasikeisti, nežinočiau turbūt nė ką sakyt, ka daryt, kaip tvarkytis...
Taigi, draugų, nesukūrusių šeimų, skaičius ima artėt i 0, ir kvailiausia yra tai, kad imi pastebėt idiotišką jų spaudimą, o tai kodėl vienas? Pamatai, kad per kokius balius tave stengiasi pasodint prie priešingos lyties vienišių, supažindinti, pristatyti, o del to pasijauti nepatogiai ir kvailai. Taigi, imi vengti visokių ikurtuvių, krikštynų, vestuvių, ir kitų visokių balių, kur didesnioji dauguma bus susituokusių, nes temos, kurias jie gvildena tau nepažįstamos ir neaktualios, o juk patylėt, pasedėt, pavalgyt, išgert ir namie gali. Dar durniau yra tai, kad pajunti, kad kai kurie susituokę, pradeda žiurėt lyg ir iš aukšto, lygtai su kažkokiu gailesčiu, kurio nesuprantu ir man jo tikrai nereikia. O dar tie tiesmuki "šmaikštūs" klausimai, o tai kada tavo vestuvės? Kartais susierzinęs imi į rankas išmaniaką, ir netaktiškai atkerti: o kada jums patogiau? Pasižymėsiu kalendoriuj. Bet šita problema netikėtai ir idealiai išsisprendė savaime. Persikėliau i naują miestą, į kitą Lietuvos kraštą nuo visu draugių ir draugų, ir yra ramu ramu:) Čia esu absoliučiai vienas, nera nė vieno pažystamo. Kai kokie susituokėliai skambina ir kviečia i kokį vakarėlį, pasakai ai toli, tingiu važiuot, benzas brangus, o jei netyčia pakviečia koks vietinis - sakai oi blemba, viskas užplanuota, varau ten toli toli, į senai planuotą balių, sorry negaliu, gal kitą kartą:) Tokiu būdu turi tobulą savaitgalį, kurį gali skirti tik sau, pasikrapštyti prie mašinos, o vakare, nuvaryt kur nors kašiaus pažiūrėt, ar siaip kompą įsijungti, ar teliką pažiurėt:D
O dėl visokių seksualinių santykių nė kiek nepergyvenu: yra su kuo - gerai, nėra - vadinasi nereikia, kas irgi neblogai. Esu uždaras, niekada nebuvau lakstantis paskui sijonus ir nesiruošiu to daryti. Mano sekso poreikis yra nedidelis, kažkaip man gerai kaip yra. Be to, pastebėjau, kad moterims daugiau to sekso reikia, negu vyrams. Imi su kokia bendrauti, žiūrėk, jau nerimsta, skambina vakare, ką veiki, nenori susitikt kavos atsigert? Žinau aš tas kavas... Kartais, aišku, nesusilaikai, kipšas tarp kojų savo valdžią uždiktuoja, bet dažniausiai suburi ką nors, kad dirbi ar turi kur nors važiuoti su reikalais, žodžiu užsiėmęs...
Velnias, klausyk, kaip tu istraukei mano paties mintis man is galvos? Gal mes prarastieji broliai dvyniai? Tip top viskas. Net nezinau ar ka galeciau dar pridurt.
Kas liecia antra puse, tai is vienos puses jau lyg ir noretusi, bet, kaip ir sakei, kazkaip baisu sujaukt savo iprasta gyvenima. Tikrai nesakau, kad to niekada nebus, bet vien del draugu, giminiu ar siaip spaudimo nebuti vienam,tai tikrai, kad neverta su pirmom pasitaikiusiom prasidet. Tuo labiau, kad ir pats jautiesi nepatenkintas, ir dar gali moteri iskaudint, sudauzyt jos viltis, jausmus. Plius, kaip daznai buna, kad tau patinkancios yra neprieinamos, o tos, kurios rodo tau demesi - netraukia. Na, dar ne senatve, dar jaunyste. Dar bus laiko viskam. Vienas mano vienmetis draugas yra man kazkada uzdaves klausima "Tu ka, dar jaunas jautiesi?". Na, nezinau... Jei netoli 30ies jau zmogus jauciasi senas... Atsiprasau. As dar jauciuosi jaunas. Dar visko bus priesaky.
