SKYRYBU SKAUSMAS--padekit !!!!

Graina7, tik laikas gydytojas. Dabar turi iskenteti, kitaip nebus. Teisingai psichologu aprasomos isiskyrimo isgyvenimo fazes. Viska taip ir praeini. Patikek, ateina laikotarpis, kai viduj tampa giedra, ramu . Gali jau gyventi is naujo:) .

Dziaugtis reikia, kad isiskyrete, kol seimos nesukurete, reiskia ne tas zmogus buvo! Neverta asaroti, zinau, skaudu, bet juk nera to blogo, kas i gera neisietu, patikek, cia is asmeninio patyrimo

klausyk moterėle tu net nenutuoki kiek metų reik dirbt kad butą nupirktum ne tas butas tai gatvėj tikriausia būtum ir dar šaipaisi čia gerai padarė kad tokia metė matyt atsibodo kad jį melži.

Eik į pasimatymus, atsigausi, nestovės ir nebūk užsidariusi, čia tau patarimas. Linksminkis su draugėmis, eik i klubus, esi dar jauna, viskas prieš akis. Sėkmės !

Neskubink ivykiu.Gal dar viskas susitvarkys.Ateis tavo mylimasis.O jei neateis-reiks paliudeti.Bet-taip buvo lemta.Jei negali nieko pakeisti,nesigrausk.Laikas pakeis...

O tu suvok, kad jis nevertas tavo asaru ir tavo kanciu. As irgi verkiau, ka mane paliko. Nustojau ir valgyti, ir miegoti. Per savaite 6 kg nukrito. Tai vienintelis privalumas. Dabar ta svori stengiuos palaikyti nuolat. Pagaliau esu mylinti, mylima ir laiminga! Busi ir tu, pamatysi. Viskas susitvarkys.

jo susitvarkys tik ne taip greitai oi kiek daug dar šešupe vandens turės nubėgt nes paziurėjus i kiekviena vyrą matysit potencialų nuotykiu ieskotoją.kol laikas zaizdų neužgydys,nepykit mėgstu sakyt tiesą.

Brangioji, nesitikėk, kad per 1-2 dienas praeis skausmas dėl išsiskyrimo. Jei mylėjai, gali tekti pasikankinti ir metus ar dar ilgiau, čia jau priklauso nuo žmogaus. Aišku geariausias vaistas, tai nauji santykiai - tik nepulk i juos stačia galva. Bus sunku - bet kiekvienam duota tiek - kiek jis gali pakelti... Sėkmės

O aš sakyčiau - pulk į tuos naujus santykius, pažintis, ir kuo greičiau pulk ir nesėdėk apsikabinusi buvusiojo nuotraukos. Tik širdį laikyk uždarytą, įjunk protą. Pamatysi, kad šitaip greitai atgausi pasitikėjimą savimi, pajusi, kad esi geidžiama, kad su tavimi yra norinčių bendrauti, mylėtis. Ir nebūk "davatka", kuriai svarbu ką žmonės pagalvos. Jeigu nuo to lengviau - būk pasileidusi ir pamatysi, kad nelabai koks auksas tas buvusysis ir buvo. Oi, jaučiu tuoj puls mane dorovingoji DP pusė, bet siūlau patikrintą vaistą.

vėl aš čia... sielvartas toks stiprus, kad norisi kaukti... Patariate ieškoti naujų santykių. As aplamai su žmonėmis nebegaliu bendrauti, kokie dar santykiai... Negalvojau, kad būsiu tokia durna ir mylėsiu mane ir vaikus išdavusį vyrą, deja... Kaip išrauti iš širdies? Vakar buvom susitikę, jis paprašė skirybų. Mat jo jaunoji mylimoji (17m. jaunesne) jį spiria... Nenoriu skirybų, bent kol kas, dar labai opi žaizda. Dabar ir is materialines puses žiūriu, mat gyvenu su vaikais pas jo tėvus. O kaip tada? Po tiltu? Juk man jau 40... Be darbo... Jis man irgi nieko duoti negali, mat norai jaunos poreles begaliniai: gero buto nuoma, įvairūs pasivazinejimai, barai ir t.t. Jei ir skirsimes, jis nieko neturi, nebus ką padalinti. Pamete menesiui 500lt... Nors dievagojosi, kad rems visapusiškai. Tikejausi, gal atsikvošės, praeis vidutinio amžiaus krizė... Bet ta mergina ne pėsčia, nes augo vaikų namuose, tai kabinasi į gyvenimą dantimis ir nagais... Suprantu, jai vienintelis šansas išgyventi, taigi, moralės nereikia nė ieškoti... Ačiū už palaikymą ir patarimus, aš gal šimtą kartų juos perskaičiau...