SKYRYBU SKAUSMAS--padekit !!!!

Labai banalus pasakymas, bet padeda tik laikas...ar sportuosi, ar ne, ar guosies draugėm,ar kentėsi viena, laiko nepaskubinsi...
Kai mane paliko draugas pusę metų buvau nelabai šio pasaulio gyventojas. Atrodo, viską dariau mechaniškai, laukdavau vakaro, kai galėsiu eiti miegoti, nes tik miegodama jaučiausi geriau...Verkdavau, kai niekas nematydavo labai dažnai...Dar netikėjau ilgai, kad viskas baigta, pykau, neapkenčiau ir....mylėjau vistiek.
Tik po pusės metų pradėjau atsigauti...
Dabar kartais juokinga pačiai iš savęs...Tik praėjus tai jausmų audrai suvokiau, kiek buvo ženklų, kad jis manęs iš tikrųjų nemyli.Tada aš jų nemačiau. Dabar žinau, kad susitikus, nebūtų nieko, jokių jausmų...Pamažu pasitraukė meilė, ilgesys, pyktis taip pat...Jis tapo tiesiog buvusiu gyvenimo etapu ir tiek.
O laikas, kurio reikia "išėjimui iš santykių" kiekvienam skirtingas, bet jo niekaip nepaskubinsi...

Situacija pažįstama,teko susipažinti su draugo mama,kuri jam neleido su manimi jokių reikalų turėti,nes aš turiu dukrą,o jis vienturtis sūnus.Žinai ką man nusispjauti į žemos moralės žmones,kurie skirsto žmones į kastas XXIamžiuje.Jei draugas neturi proto suprasti kas jam yra svarbu,reiškia jausmų nėra.Nėra jausmų-nereikia tokio žmogaus.Skaudu velniškai,bet toks yra gyvenimas

Na taip, kiekvienam savo. Bet kaip sunku gyventi, kai i tuos santykius kisasi (ir dar kaip!) naujoji mylimoji: sugeba zeminti, niekinti tave, o ex vyrelis tyli, bega... Kokie mulkiai ir bailiai tie vyrai, kai pragyveni 13 m., tave meta del kazkokios pasileideles, nes kitaip neimanoma jos vadint. Jei butu padori, tai bent palauktu, kol issiskirs, bet ne, kisasi, deda visas pastangas, kad ji islaikyt... Zinoma, kai skausmas atslugsta, pradedi viska kitaip vertinti, galbut net pyksti ant saves, kad galejai zemintis, bandyti islaikyti. Per prievarta niekam geras nebusi. Bet ar bus laimingi jie? Kenciam moterys, kencia vaikai, ir per sunku suprast kodel taip nutinka. Ar galima sukurti sau laime ant svetimo skausmo, svetimos nelaimes? Negi laimingos buna tos moterys, o jei dar ir turincios savo vaiku? Kol kas per sudetinga , kad suprasciau...

aj, nesiska nesiskandinkite savo liudesyje.
geriau skandinkite liudesi vyne...
viena, antra, trecia taure ir tada jau gali miegoti...

Jola !

As nezinau jusu situacijos smulkmenu ir nesu ta kita moteris kuri ardo jusu pora, bet noriu pasakyti viena dalyka!

Buvau isipainiojus i toki "mesla" ir visai ne savo noru! Taip taip! Kitai moteriai tai taip pat "meslas", toks pat kaip ir jum!

KALTAS VISAME TAME jusu VYRAS! Taip pat ir jus. Nes jei butu buve gerai su jumis vyras nelistu prie kitos arba niekas neisiterptu tarp jusu! Kitai nebutu vietos!!! O VYRUI NORO!

Apsiverskit radikaliai! Perzenkit per save! Darykit tai ko nedaret, galu gale "suvaidinkit" kekse! IR ISSAUGOSIT SEIMA! Nereikes kaltinti kitos moters. Bet kokiu atveju ASILAS JUSU VYRAS!

Kodel taip rasau?
Ogi todel, kad visai nenoredama "grioviau" "seima" ir savo gyvenima. Buvau jaunesne, patrauklesne, idomesne salia dirbanciam vyrui nei jo zmona (cia jau josios problema, o ne mano!). Negungau vyru aplamai, Dievas to man pagailejo! Bet dave grazu kuna ir amzinai jauna isvaizda. Na su amzium nesikeiciu. Bet turiu taip pat jausmus. Deja! Pastoviai rodomas demesys, geles, dovanos, keliones, lektuvo bilietai ir tttt buvo vyro iniciatyva. Ji buvo tokia ATKAKLI, kad nebepasakyciau jog as kazkam seima grioviau, o jau man gyvenima griove ir sveikata gadino. Meilej prisiekineja, atsikratyti negali... Kai tau 5000 kartu pakartoja kad myli tave ir tu vienintele, 5001 patiki.

As isvaziavau i kita sali. Ir grizau tik po 3 metu. Ir kas is to? Vel "atakos".

Taip kad, pries pradedamos kaltinti kitas moteris, pradekit nuo SAVES! Kazkur kalta Jus pati.

As ne ironiskai! Bet pagalvokit, kad viso ko pradzia jog jusu vyras iseina ar bando iseiti pas kita tai - jus ir jis pats.

[b:2rhj1vdy]Jola[/b:2rhj1vdy], manau, kad nieko kaltinti nereikia - yra kaip yra. "Šventa vieta" tuščia nebūna, tiek vyrai, tik moterys nesame angelai. Bandykite pažvelgti į situaciją iš optimistinio taško (nors dabar tai atrodo vos ne neįmanoma). Jei laikysitės to požiūrio, kad taip turėjo nutikti tam, kad kažką gyvenime naujo atrastumėte, nekaltinant nei savęs, nei jų - vėliau jūs tikrai sutiksite savo laimę. Vargu jei moteriai nebūdingas "aistringos k.."(atleiskite) vaidmuo, ji sugebės įtikinti savo vyrą ir ilgam jį susigražinti. Užminti sau ant gerklės - niekada nebuvo gera išeitis. aš jau esu per tai perėjusi ir jaučiuosi gerai, linkiu eksui ir jo žmonai laimės - ir kad tik negrįžtų pas mane .

Tokia jauna ir taip panikuoji-visas gyvenimas priesaky,dziaukis,kad dabar atsiskleide-NEMYLI TAVES ,del to ir trukdo tai tas,tai anas.Ne kur desies-teks iskenteti. Kuo daugiau judek ir daryk tai,kas tau patinka,buk tarp zmoniu,dirbk galu gale-kitos iseities ner-teks iskenteti.

Cha, nezinau ar imanoma uzmirsti skirybu skausma. Jis visada lieka kaip smekla. Tik su laiku lieka giliai giliai ir beveik nebeskauda. Beveik...

Kodel? Todel kad tiki zmogumi, tiki svajonemis, tiki pagaliau meile (o jie gyveno ilgai ir laimingai) ir viskas suduzta. Tos vat butent "sukes" ir "badosi" visa gyvenima...

Sudauzomos iliuzijos, sudauzomos svajomes...

Skyrybu skausma malsina TIK negalvojimas apie jas, TIK naujo savo gyvenimo "kuryba", "naujos svajones".

As seniai issiskyrus.

Kai lioviausi verkti, atsisedau ir pradejau kurti gyvnima naujai... po trupineli. Dziaugtis viena diena, paskui savaite ir tt.
Kol baisiai skauda galvok: sendien man geriau nei vakar, o ryt bus geriau nei siandien...

Mielosios, visa tai as suprantu - laikas isgydo zaizdas. Ir vienas niekada nera kaltas del to, kas nutiko.
Taciau, kai tau kasdien yra kartojama, kad myli tave, kad tu vienintele moteris jo gyvenime,kad tiek as, tiek vaikas- brangiausi jo gyvenime, seima - jam vertybe; net tai, kad tik mirtis jus isskirs... Tiki tuo, o tai kartojama ne metus, ne du..., o trylika metu... Kas baisiausia manes pavydedavo visiems, nors tam nebuvo jokio pagrindo. Pasisveikinus su kokiu vyriskiu (kuris jam nezinomas), kildavo pykcio priepolis, turedavau aiskinti kas jis toks, is kur ji pazistu, kodel su juo sveikinuosi...Net draugai negalejo patiket tuo, kaip jis pasielge. Tai kaip suprasti jo toki poelgi, kai nutaikes proga pabega is namu pas kita, slapstosi, i telefono skambucius atsakineja jo nauja isrinktoji, nes pats nesugeba pasakyti, kodel taip pasielge.
Sutinku, kad yra moteru, kurios atsidurusios ardanciuju seimas tarpe, jauciasi blogai(?). Bet tikrai ne tokia yra i mano seima isikisusi persona. Jos nekokia reputacija (parasysiu graziai), praeitis labai spalvota. Ir kas keisciausia, mano vyras negaledavo pakesti tokiu moteru. Ar tai irgi yra jo melo dalis? Is ko tyciodavosi, kas nepatikdavo - apie tai slapta svajojo??? Bet vel kyla klausimas: gyveni su zmogum tiek metu, o jis - puikus aktorius? Negi imanoma suvaidinti tai, o ir tiek metu?
Zinoma, reikia laiko, kad tai suprast; reikia veikti, negalvoti apie tai. Bet patikekit, siandien tai dar neimanoma. Kai tu atsikeli ryte, o mintys tos pacios: skyrybos, jo naujosios mergses izeidimai skamba galvoje... Deja, neturiu savo galveleje DELETE mygtuko, kad sugebeciau viska istrint. O taip noretusi.
Ir pati anksciau nebuciau supratusi, koks skausmas, kokia neviltis tave aplanko, kai esi palikta. Visa tai reikia isgyventi, ir kiekvienam skirtas savas laikas.

Jola !!!

As pergyvnau tokia pat situacija. Tik ne 13, o 8 metus.

NEIESKOK TU JO! Nesistenk suprasti, nesistenk issiaiskinti - BEPRASMISKA. Paleisk! Lai eina i visas keturias puses! Is paskutiniu jegu pasistenk jo nebeieskoti, neatsakineti i sms, tel ir panasiai (o jais paskui atakuos... pats). Nezinau kokio amziaus vaikai, bet paaiskink kad siuo metu TEVO NERA esam MES! Tu tai gali. Seima dabar TU IR VAIKAI!
Tavo vyrui "nuciuoze" stogas! Labai daznai buna tokiem " parciuozia" atgal po metu ar dvieju. Jam dabar "uztemimas". Nenustebk kad ir dabar tau prisiekines meile ir irodines kad esi vienintele, nors sedes su kita Maljorkoj.

Labai gerai pazinau toki tipa vyru!

"Pykina" nuo to, zinau. Gyvenk sau ir vaikams! Parodyk jiems kokia tu stipri ir gali atsitiesti. O i vyra nereguok emocijom, na tuscia vieta dabar jis tau. Jei pradesi aiskintis - nieko neissiaiskinsi tik skaudinsi save.
Cia lygiai taip pat kaip kas visiskai girta klausti kodel tu pasigerei...

Dirbk, kurk ateiti, rupinkis vaikais. Toks vyras sugris, jei pamatys kad su stipri! Be galo stipri! Ir jam vel kils noras taves siekti. O tada TU spresi ar ji dar priimti.
Tokiem paprastai "stogas" parciuozia po metu , pusantru kai palieki ji ramybej!
Nuo siol nebera tu planu kur kuret, esi tu , TAVO ir TAVO vaiku planai!
Tikiuosi supratai ka norejau parasyti...

As pati igyvendinau, tiksliau pabaigiau, visus musu planus, svajones. Pabaigiau statyti musu nama. Sutvarkiau viska taip kaip svajojom.
Parciuoze namo po 2 metu, apako... kad viskas be jo "nesugriuvo" o atvirksciai viskas stovi. Apsiverke "krokodilo" asarom. (Man kazkodel nebuvo jo gaila). Bandem bendrauti, bet nuoskauda buvo perdidele, kad as ji priimciau i savo, o nebe musu namus. Nezinau net kaip gyvena.

Surask savyje jegu! Nesizemink jo ieskodama ar prasydama...