Reikia daug drąsos mylėti
Pamesta Fleita gailiai verkė, kad jau seniai niekas ja negroja. Pro šalį eidamas asilas stipriai į ją pūstelėjo, ir pasigirdo toks švelnus garsas, kokio per visą gyvenimą nebuvo girdėję nei Asilas, nei Fleita.
Nesuprasdami, kas pasidarė,- mat buvo ne itin didelio proto, nors proto galia abu tikėjo,- kuo skubiausiai išsiskyrė, gėdydamiesi paties gražiausio dalyko, nutikusio per jų liūdną gyvenimą.
(Bruno Ferrero)
Reikia daug drąsos mylėti. Ne mažiau drąsos reikia ir leistis būti mylimam.
Daug yra pamestų fleitų ir asilų. Daug žmonių gyvena taip, tarsi išgyventų savo gyvenimo repeticiją, o tikrasis gyvenimas jiems jau prieš akis. Bet tokį gyvenimą, koks dabar yra, gyvename tik vieną vienintelį kartą. Kodėl nesileisti būti mylimiems, kodėl patiems nemylėti? Žmonės bijo mylėti, nes juos gąsdina meilės pavojai. Meilė yra rizika. Būti nesuprastam, kartais būnant dviese jaustis vienišam, negalėti prisitaikyti prie kito arba stengtis jį pritaikyti prie savęs, netgi būti apgautam ir paliktam. Meilė yra rizika viską atiduoti, pačiam nieko negaunant atgal, o kartais be nieko ir likti. Ryždamiesi mylėti, privalome įvertinti, ar esame tam pasiruošę, o nusprendę, kad taip, eiti pasirinktu keliu ir neabejoti.
Vienas neseniai susituokęs vyras, paklaustas, ar pasikeitė jo gyvenimas po vedybų, prisipažino: “mano galvoje atsirado nuolatinis zyzimas, kai aš norėjau tylos. Mano viena ausis girdėdavo muziką, kai kita mėgaudavosi ryto ramybe. Mano pusė galvos galvojo apie grožio salonus ir ką paruošti pietų, kai kita bandė susikaupti prieš svarbų susitikimą. Mano viena ranka ėmė ne tuos daiktus, kuriuos aš norėjau imti, o padėdavo ten, kur aš jų niekaip negalėjau rasti. Mano viena koja ėjo ten, kur aš nenorėjau eiti. Ji norėjo eiti šokti, kuomet kita mano koja grįžusi po darbo norėdavo ramiai ilsėtis. Jaučiausi sutrikęs, nebuvau tikras, ar tai vis dar mano gyvenimas? Pagaliau supratau, kad tai yra mano naujasis gyvenimas. Nuo šiol aš turiu ANTRĄJĄ SAVO PUSĘ, kurią turiu derinti su PIRMĄJA SAVO PUSE. Dabar niekada negyvensiu taip, kaip iki tol, kol jos neturėjau.“
