Vyrai, kurie mus palieka!!!

Realiai niekada niekas nesusitvarko... pati nebezinau ka daryti... Antra karta sulipus arba pavyksta arba ne... Siuo atveju man nepavyko... Pratempiau metus... bet pasirodo uz akiu man dare... gere baliavojo su kitomis... o as tik niekas buvau... Tad nusprendziau galutinai padeti taska... protas man sake gana mesk ji... kiekk gali kankintis... bet sirdis... oj ne ji sako baik gal viskas bus gerai... Bet labiausiai bijau vienatves jausmo... nerealiai bijau likti viena... per drauga praradau visus draugus viska... ir dabar sedziu viena kambari... tiesiog jauciuosi realiai kazkokia sugniuzdyta... Kai pagalvoji jausmai jie visagaliai... Taip gali paveikti visa prota ir kuna... Ziauru... bet yra kaip yra... Tiesiog nezinau kaip uzpildyti ta vienatves jausma...

Dieve, kokia kvailystė... bijoti būti vienai. Žmogus gimsta ir miršta vienas, o kažkur gyvenimo kely randa/pasirenka sau tinkamus pakeleivius. Pasirenki netinkamus pekeleivius, tai ir jautiesi taip. Mylėk save, pirmiausiai žmogui turi būti gera pačiam su savim, o tada jau savaime atsiras, kas norės būti šalia. O kai pati tokia nestabili, kas normalus gali šalia būti?

Galiu pasakyti tik tiek... kad lengva kalbeti... pati taip pat lengvai galiu patarineti kietiems... taciau jokia nekvailyste bijoti likti vienam... kad ir budamas tarp zmoniu nesiskaito zinoma kad esi vienas... bet jautiesi vienas kaip neturi prie ko prisiglausti graziosmis ir liudnomis akimirkomis pasidalinti... stai cia ir vienatve...

O tai kiek jums metų, kad bijote viena likti? Visas gyvenimas gi prieš akis. Jei būsite verta ir mokėsite priimti kitą žmogų, tai ir rasite. O jei taip desperatiškai kabinsitės į jį, tai nenuostabu, kad jie nuo jūsų bėgs.
Užsiimkite veikla, gi tiek visko aplinkui, džiaukitės gyvenimu ir nepamirškite, kad ne kitas turi padaryti jus laiminga ir nevieniša, o pats žmogus tai turi išmokti.

ZInau kad gyvenimas nestovi vietoje... viska puikiai suprantu...bet kaip sakoma man sia minute yra blogai

uz tai kita minute bus gerai kai sakoma jai blogai jautiesi nesijaudink praeis o jeigu gerai tai irgi praeis

Siulau visiems paliktiems susivienyti i toki ''paliktu kluba''.Vienas kita paguosit, dar kavos kartu isgersit, nusiraminsit, o mazu ir uzsimegs kas tarp jusu. Vis siokia tokia nauda...
Registruotis siulau cia.

Tikrai labai nebloga mintis

Prieš keturis mėnesius aš čia virkavau, kad mane paliko. Per tą laiką apžiūrėjau savo istoriją tarsi iš šalies ir daug ką supratau. Nebuvo lengvas laikas, kas buvo tokioj situacijoj, tas žino. Bet šiandien galiu pasakyti, kad sparčiai sveikstu, kad nuolat šypsausi ir dažnai jaučiuosi tarsi skraidanti. Kainavo tai daug ir sveikatos, ir... pinigų. Nes puoliau keliauti. Ir sutikau žmogų. Neskubu daryti išvadų ar kurti iliuzijų. Tiesiog man dabar ramu ir gera. Nors... kartais ilgiuosi to, kuris mane paliko.

Reikia rasti galimybiu ir paklausti,kodel...O issiskyrimus isgyvename visos.Meile tokia nenuspejama it rasos lasas.Saule uzteka,o tos rasos jau nebera...Svarbiausia,nepamesti sveiko proto ir saves...