Ginčai su tėvais

Pasakė mokslų daktaras )

Kažkaip visi labiau nukrypo į mūsų su berniuku gyvenimą pas tėvus. tad norėčiau paminėti svarbias detales: jau buvau išsikrausčiusi iš tėvų ir atskirai gyvenau pora metų. paskiau nuomininkai nutarė parduoti butą, teko staigiai ieškoti, kur gyventi ir tėvai paiūlė patys (neprašomi) grįžti pas juos. mano berniukas jiems patinka ir gyvename visai darniai ir linksmai, vienas kitam padėdami. Bėda pagrindinė tame, kad išlikusios iš vaikystės senos nuoskaudos - kad tėvas šaukia, kad visada nuvertinama, kad visada tikėdavosi iš manęs naįmanomo, kad daug ko neleisdavo, laikydavo po padu. Griežtai auklėjo, žodžiu. dabar aš jau suaugus ir noriu, kad man rodytų pagarbą ir nežeistų manęs tam tikru savo elgesiu - pamokymais nuolatiniais ir pasityčiojimais. ta ironija žudo ir tikrai nėra man juokinga. Kokiu būdu tai jiems paaiškinti? Nes matau, kaip neadekvačiai susinervinu tai išgirdusi. tai kam mane vesti iš savęs, jei galima to nedaryti. Norėjau parašyti laišką ir klausiau, ar laiškas gera bendravimo forma ir ar tekstas nėra įžžeidžiantis... O čia nukrypo jau į lankas ir į asmenines nuoskaudas kai kurie...

Rasyk Jugile. Rasyk kaip moki. Issakyk nuoskaudas. Nuoskaudos eda zmogu is vidaus. Nuoskaudos bet kuriu santykiu priesas.

Priversk savo draugelį įstoti į Freemasonry, kad neštų šviesą nesusipratėliams tėvams Under the Sign of the Scorpion.

Jusu laiskas tikrai gali buti skaudus tevams, bet gal neizeidziantis - jei jus nenorejote ju izeisti. Arogantiskas, isdidus,atviras - taip as ji matau. Bet kiekvienas ji priimtu vis kitaip. Rasykite kaip mokate, svarbu bukite nuosirdi ir neizeidinekite specialiai.

Tikuosi, laiško dar neparašėte. Ir, [b:2dtfy5xb]gink Dieve, nerašykite [/b:2dtfy5xb]- TAIP GALUTINAI SUGRIAUTUMĖTE SAVO SANTYKIUS SU TĖVAIS. Juk to nenorite? [b:2dtfy5xb]Kalbėkitės[/b:2dtfy5xb]. Nekaltinkite (ką darote savo laiške), tvardykitės ir nepratrūkite, net jei pratrūktų tėvai (veikiausiai mama).
Man žiauria nepatinka šis Jūsų laiško sakinys: ''Noriu gyventi kartu ir nesipykti, bet tai be galo sunku, kai po stogu gyvena skirtingų kartų ir skirtingų charakteriu žmonės. Todėl stengiuosi analizuoti ir paaiškinti barnių priežastis bei pasiūlyti galimus sprendimo būdus''. Man jis skamba kaip pareiškimas, kad santarvė neįmanoma... Gal ir klystu, bet, atrodo, Jūs norite ne susikalbėjimo ir santravės, o tik nugalėti tėvus... Nesąmoningos manipuliacijos.

ta pati problema ir pas mane nieko nepadarysi kai gyveni po ju stogu zinoma kartais nervina per didelis rupestingumas bijoti isleisti kurnors juk suauges jau zmogus esu pati atsakau uz save o gyventi atskirai didele problema su pinigais nuoma didele ir mokseciai plius kai turesiu darba manau ieskosiu buto atskirai nes jau uzknisa juodai

Sutikciau simtu procentu jei autore butu bent "antroje klaseje bendrystes mokykloje"
Autorei neskirta:
Kalbetis?! Teti pasakyk man kodel tu mane laikai savo nuosavybe? as juk asmenybe?!
O tetis musu koks?! kodel zemina savo dukra?! vyrai juk neverkia?! o gal jis kaltina mama del nevykusio gyvenimo mama, o pyktis tenka dukrai? cia be galo, be krasto. Mama...
Man atrodo prasymas atsiverti utopinis.
Galima pasiepti pacius patycu autorius. Galima pykti paversti juoku.
Galima i pykti atsiliepti meile.
Pykciai kurie kils, tai pirmas kontrolinis darbas. Bus daug is ko pasimokinti po jo.
Emocijos logikos priesas.

Taip, kalbėtis reikia. Manau, reikėjo jau anksčiau. Na, bet geriau vėliau, nei niekada.
Dabar be emocijų. Čia tik vienos pusės nuomonė. Tos pusės, kuriai skauda. Bet yra ir kita pusė, kuriai, galbūt, ne mažiau skauda ir kuri turi savus skaudulius.
Šeimos bendravimo modelis nesusiformuoja per dieną. Tai jau įsisenėję. Ir nelabai pasikeis iš esmės, kai tėvams, spėju, jau ~50, o gal ir daugiau. Pati autorė nurodo ,,neadekvačiai reaguojanti' į kai kuriuos dalykus. Gal tame irgi problema?
Kalbėkitės, bet kartais lengviau jaunam žmogui pakeisti savo požiūrį į kai kuriuos dalykus, nei bandyti perauklėti tėvus. Kartais tikrai lengviau laiku susiimti ir pasakyti - ai, mam, nesipykim, na argi verta? Juk mes abi viena kitai reikalingos. Kartais tikrai galima visą situaciją nuleisti juokais.
Tėvų tokiam amžiuje vargiai bepakeisi iš esmės, tada gal verčiau pačiai tapti protinga? Bet kuriuo atveju jie tikrai yra gero linkintys, bet gal tik taip moka tai išreikšti.

Autore,
nepakeisi tu savo tevu. Kokie yra, tokie ir liks. Jie ne tik susiformave asmenybes, bet jau uzsikonservave. Jei tau blogai- prisitaikyk, nes juk tau blogai ir tau norisi kitaip, o ne jiems. O prisitaikymo budas geriausias- gyventi atskirai.
Nemanau, kad reikia kelti bangas su visokiais laiskais.