Taip, viską parodė, visas vėžes ir galimas provėžes, bet žinai, būna toks amžius, kai nors ir dediesi viską į galvą, bet neprieštarauti jiems negali:) Kai visada atrodo, kad tėvai nesupranta, nenori suprasti ir apskritai... niekada nebuvo jauni. Kai nuo visos tos į galvą kemšamos išminties pradedi jaustis lyg ne savo gyvenimą nugyvenęs senučiukas. Kai norisi pagaliau bent šiek tiek pasimokyti iš SAVO klaidų...
O tėvus suprasti pradedi tik tada, kai pagyveni be jų mėnesį, pusmetį... Kuo ilgiau gyveni be jų, tuo labiau pradedi pasiilgti, įvertinti juos, permąstai viską, ką jie sakė ir ko mokė.
O kai būna netoli 30, tada konstatuoji, kad jie buvo teisūs 100%...
O kas turejo buti tuo protingesniu kuris tave pakiso, kad pasaulio tvarka nesibaige tavo spintoje?
as cia mazdaug niekad nebuvau maistingas?!
Kemsamos, butent. Bet ne pateikiamos kaip nuomone. Kaip galima versija.
Oi Ugnele, viska supranti kai atsisedi ant savo uzpakalio. Kai supranti tai ko netenki. Butent cia ir statau klausima kodel mergaite vis dar su tevais?!