Ginčai su tėvais

Ne vaikas, o suaugęs žmogus, jau 26 metų. Šioje vietoje abi pusės jau yra suaugusios, abi, kaip suprantu, vienodai dirbančios ir turinčios teisę į savo gyvenimus, pažiūras, pagaliau poilsį.
Bet namai yra tėvų ir negalima juos priversti jausti diskomfortą dėl, tarkim, svetimo vaikino ar dar ko nors. Juk niekas net nepasidomi, kaip savo namuose jaučiasi tėvai šiuo atveju. Gal jų nervai irgi pakankamai įtempti dėl šių sąlygų??? Ir dėl to gaunasi nereikalingi konfliktai ir pamokslai.
Lieku prie savo nuomonės, kad autorei labai palengvėtų gyevnimas, o gal net nušvistų naujom spalvom, abiem su vaikinu išėjus gyventi atskirai. Ir tėvai tuo pačiu turėtų progą pajusti kitokį gyvenimą ir gal kažką permąstyti.

As tik tvirtesnis uz savo teisybe. Ok Mergaitei 26. O kiek jos tevams metu?
O tie, neturi liezuvio apie tai kalbeti? Uzuot patys kalbeja (ko ismokintu mergaite) audrom eina.
Kas cia kam pvz turi rodyti?
Nuo pirmo posto sioje temoje isreiskiau susidomejima, kodel ji vis dar su tevais!
Taip jai privalu palikti namus. Bet ir ismokti kalbeti ir girdeti dar reik. Jei vien tik reks vienas ant kito, bus tik "as", nusines visa tai i savo seima.

Antra vertus. Mano draugas gyveno dvieju aukstu name. Jokiu itampu. Dar kelis tokius turiu.
Trecia vertus. Gal mamai klimaksas? gal jos mama issiilgusi sekso? dukra atpirkimo ozys?

Draugeli, neuzsiciklink. Taves paskaicius, tai visur tevai kalti. Sodinkim juos ant roguciu ir vezkim i miska, tuomet mergaitei bus lengviau gyventi. Patys kalti, kad ant galvos uzsileido, tai nurasyt juos reikia.

Man rodos,kad tau paciam sekso trukumas.

Kas tau sake,kad tevai ne bando kalbeti? As supratau, kad bando,tik mergaitei nepatinka, ka jie sako, uztai ji kelia balsa. Kalbetu taip, kaip mergaitei patinka, ji irgi maloni butu.
Bet kuriuo atveju, jai reikia, kad viskas butu pagal ja, niekas nemokytu ir nesikistu i jos gyvenima. Tik pamirso, kad namai vis tik tevu.
Manau, tevams nepatinka, kad ji gyvena su vyru nesusituokus, is to problemos. Gal seksuojasi per garsiai, gal triuksmas seip. Gal vyrukas tevams nei zentas, nei svecias. Diskomfortas vienu zodziu.

Niekas nesako, kad nereikia kalbėtis.
Bet: ateina toks laikas, kai kalbos kalbom, o žmogus pats galbūt sau viduj neprisipažindamas ar nesuvokdamas, nebenori, nebegali pernešti jokios kontrolės, jis nori ir turi pradėti gyventi pats ir visus sprendimus priimti pats.
Kas žino - gal ten, autorės šeimoje jokių problemų net ir nėra, o nepasitenkinimas ir suirzimas kyla tik dėl dviejų kartų trinties vienoje erdvėje?
Kurie, gal jei mažiau matytųsi, tai ir daug mielesni vieni kitiems būtų?

Mano tėvų šeima buvo pavyzdinga, bet kaip ir visi ambicingi ir gyvenime pasiekę žmonės, valdingumo ir noro kitus reguliuoti turėjo per akis. Aš - maištinga siela, nuolat namie keldavau bangas:) Ir tik kai 17 metų išvažiavau į kitą miestą studijuoti, santykiai su tėvais tapo geri.
Nuo to laiko niekada negyvenau kartu su tėvais. Bet šiandien drąsiai pasakyti, kad būtent tėvai išmokė pagrindinių gyvenimo tiesų, o tas atsiskyrimas buvo esminis posūkis gyvenime.

Tam kam duota, is to bus pareikalauta. Siuo atveju tevams.

Pamirsai teorija del ko ta vaika pakvietei? taves kas nors prase su sautuvu ji pradeti??? daug maz kaip nelaime prasidejo.

Jooo..., draugeli, su tavim irgi neimanoma kartu gyventi butu...
Turbut aktyviai dalyvauji temose, kur vyrai niekaip nesupranta kodel nuo ju moterys bega?

Kazkada kazur esi sakiusi, kad tevas parode vezias. Gal as maisau.
Va mergaitei nepasiseke. Neparode.
is savoos patirties, zinau. Net neparode, bet neleido baigti vidurines.

O mes kalbam apie mergaites laiska TEVAMS. Ar mes zinom antrojo laisko turini?! Man visi zmones brangus ir tikrai nenoreciau suzinoti, kad tas laiskas buvo paskutinis.

Niekada nesiskundziau moteru demesiu. O ir dabar pakanka vienos Moters demesio.
Priesingai, dalyvauju diskusijose kodel vyrai turetu begti nuo netinkamu moteru.

O tavo atmintis gera...
Taip, viską parodė, visas vėžes ir galimas provėžes, bet žinai, būna toks amžius, kai nors ir dediesi viską į galvą, bet neprieštarauti jiems negali:) Kai visada atrodo, kad tėvai nesupranta, nenori suprasti ir apskritai... niekada nebuvo jauni. Kai nuo visos tos į galvą kemšamos išminties pradedi jaustis lyg ne savo gyvenimą nugyvenęs senučiukas. Kai norisi pagaliau bent šiek tiek pasimokyti iš SAVO klaidų...

O tėvus suprasti pradedi tik tada, kai pagyveni be jų mėnesį, pusmetį... Kuo ilgiau gyveni be jų, tuo labiau pradedi pasiilgti, įvertinti juos, permąstai viską, ką jie sakė ir ko mokė.
O kai būna netoli 30, tada konstatuoji, kad jie buvo teisūs 100%...