Ginčai su tėvais

As pritariu draugeliui. Su tevais gyventi reikia seimyniskai. Kaip ten tie italai, ar ispanai?
[url:3s9uqd9w]http://www.youtube.com/watch?v=6brNOh_-ylg&feature=related[/url:3s9uqd9w]

Labai juokinga.
Buvo juokinga, kai pirma karta ivede interneta.
Juokinga pasiepti svetimus nacionalinius socialinius bruozus. O kaip su savais?!
[url:nmv9isad]http://www.youtube.com/watch?v=ZnC97J6QoSs[/url:nmv9isad]

O su savais paveldais dar vis gyvenam akmens amziuje. Vienas is ju, kas turi islaikyti seima?!

Aišku, kalbėtis. Ne pykčio, pagiežos, nuoskaudų, o meilės kalba. [b:1fsud8wi]Daugumoje [/b:1fsud8wi]atvejų ji išgirstama. Kartais tik pasikalbėję žmonės supranta, kad jie daro tai, ką daro. Jei norės priimti to, ką išgirdo, bent jau žinos tavo poziciją. Jei susišnkėta nepavyksta... Apskritai reiktų atisikratyti kvailo įpročio ginčytis su tėvais ar dar vyresniais žmonėmis - beviltiška. Tik nervintum juos ir pačiam nuotaika subjurtų. Teisingas Ugnelės komentaras šia tema. Na, ir jei susikalbėjimas neįmanomas, jaunimas turėtų ieškotis kitos pastogės.

Nusishauk - ishspresi problema.

Sveiki, galbut pertrauksiu jus visus. Bet mano problema panasi.
Man dar tik 18, bet juk tai patys graziausi zmogaus metais.... Turiu svajoniu, tikslu, kuriuos tikrai pasieksiu. Taigi, pradesiu papasakot apie savo siokia tokia problema. Sia vasara as baigiau vidurine mokykla. Istojau, viska susitvarkiau, esu is Vilniaus, gyvenu su tevais. Taciau, jau ne vienus metus svajoju trokstu gyventi ir mokytis Klaipedoje. Pries stojimus apie tai uzsiminiau tevams,buvau kalbejus siektiek ir anksciau, bet jie tiesiai sviesiai pasake - NEEE. ka man daryti? Dabar pradejau mokslus Vilniaus kolegijoje. Kolkas sekasi neblogai, bet jauciuosi labai suvarzyta, jauciu tustuma viduje, man kazko truksta, jauciusi NELAIMINGA budama Vilniuje. Vilniuje gyvenu nuo gimimo. Tevai neleido isvaziuoti i Klaipeda del to, kad ju akyse as dar maza, ten nera jokiu giminaiciu, pazistamu, bet ir siaip jie prisigalvojo visokiausiu "iliuziju". Vilniuje gyvendama su tevais jauciuosi kuo toliau tuo blogiau, reikia "perlipti per save" ne viena karta, kad nenugrimsti i depresija ( beto visai neseniai sirgau ). Jie mane laiko uz rankuciu ir toliau veda gyvenimo keliu kaip i pirma klase.... Taigi, vien tik del tevu pasilikau Vilniuje, nejauciu jokios laisves. Klaipedoje visada jauciuosi kaip "zuvis vandeny", man gera, as ten "kvepuoju" as ten paprasciausi budama GYVENU. Jauciu gyvenimo skoni, o Vilniuje viskas niuru tamsu. Ka man daryti? Gal turit kokiu pasiulymu?

Pala, tai kam tu įstojai ir viską susitvarkei Vilniaus kolegijoje, jie norėjai į KLaipėdą išvažiuoti? Ką tu ten toje Klaipėdoje veikti norėjai, ko nepadarysi Vilniuje? Naftos technologiją jūrų fake studijuosi, ar Žuvėdroje šoksi?

O ką tau patarti? GYVENI ir KVĖPUOJI pilna krūtine čia ir dabar, o ne kažkur kažkada miglotoje ateityje. Juk tikrai esi girdėjusi - nuo savęs nepabėgsi ir jei kažkas tave slegia Vilniuje, slogutis atbėgs ir į Pajūrį (ne juokas - aš iš Klaipėdos į Vilnių bėgau).
Tiesiog - pagalvok nuoširdžiai, kaip pati elgiesi Klaipėdoje - kodėl sau leidi būti laisva ir atsipalaidavusi Klaipėdoje, o kas trukdo Vilniuje? Ar tikrai tėvai? Ne tu pati? Juk žmogus visur vienas ir tas pats - tik tu pati. Ir čia tavo valia kaip tu elgiesi.
Čia tikrai ne situacija kalta, o tavo požiūris į aplinką.

Zinau tokiu kurie tustuma viduje uzpildo alumi. Zinau tokiu kurie savo laime projektuoja svetimame kune ar mieste. Dar kai kurie savo laime projektuoja daiktuose.
Gali bandyti uzpildyti penkiu metu senumo plepalais.
Tai tarsi noras pabegti nuo saves esancio cia ir dabar. Neveiksminga. Viskas prie ko prisilieciame netenka zavesio.

Siauras kelias, vienintelis kelias.
[url:22c8o71i]http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-09-07-lk-6-20-26-palaiminti-jus-vargdieniai-nes-jusu-yra-dievo-karalyste/68242[/url:22c8o71i]

Manau, kad normalu norėti daugiau laisvės tavo amžiuje, t.y. mažiau būti kontroliuojama tėvų. Gerai, kad ieškai išeičių kaip pati sakai - neleidi užvaldyti depresijai.
Ar tu su tėvais apie tai kalbėjai? Pasakyk jiems, kad nori išmokti gyventi savarankiškai, pasiteirauk ,kiek skirtų pinigų tavo išlaikymui jei atsiskirtum kol mokysiesi, ir kurk planus, kaip išgyventi ir kur. Siek kryptingai savo tikslo - išeiti iš tėvų namų.
Būtina ieškoti išeičių. Pasikalbėk su draugais, kurie neišvyko studijuoti kitur, kaip jiems gyvenasi su tėvias. Svarbu neužsidaryk viena su savo problema. Sėkmės.

Labai prasmingas kunigo komentaras. Ačiū.