Esmė yra tame, kad mano kartos vaikai, rašydavo rašinėlius visai kitokius-tai buvo gal kiek svajonėmis padailinti rašinėliai.
Šeimos samprata buvo daug maž tokia-tėis ir mama dirba, po darbo mama verda valgt, tėtis kažką taiso/remontuoja, vaikai ruošia pamokas; o savaitgaliais visa šeima lanko senelius kaime, padeda sušienaut šieną žiemai; padeda daržuose; renka grybus-uogas miške. Visuomet būdavoo minima, kad kai tėvai taps seneliais(mums keldavo juoką tuomet) - mums irgi reikės jiems taip padėti. Mane močiutė išmokino melžti karvę.
Apie vaikų darymą kalbų net nebuvo ir tėvai viešai nedemonstravo intymumo. Oi ilgai negalėjau žinoti, kaip tie vaikai atsiranda(nekalbant apie pasisakymus-užaugo bernai ir pas mergas išėjo; o jei užaugo mergos-kur jos išėjo?);
Ką noriu pazsakyti-kaip auklėjame tokius vaikus ir turime ir tai atspindi paprastas rašinėlis.
Klausimas buvo Ar nemanot , jog neetiška rodyti viešai vaiko rašinį?:)