neramu dėl paauglių jausmų

todel, kad skambinti nereiktu.

Danieliau, nereikia idealios šeimos. Tokių nebūna. Visose žmonės barasi ir taikosi, ir vaikai turi matyti, kaip žmonės sprendžia problemas. Va tada, kai visi tyli, bijo pasakyti, nes negražu, nes nejauku, kaip sureaguos, tada yra šimtą kartų blogiau, nei garsiai sprendžiama problema.
Aš labai daug leidau savo vaikams. Kartais viduje labai grauždavausi, kad tik nieko jiems nenutiktų, nes joks svetimas žmogus nebūtų pateisinęs mano elgesio, nes nebūtų tiek leidę. Toleravau įvairias keistas draugystes, kurioms nebūtų pritarę 9 tėvai iš 10. To nežinojo net vaikų seneliai, nes būtų nesupratę ir pirmiausiai pasmerkę mane - suaugusį žmogų.
Kodėl taip elgiausi? Nes vaikams to reikėjo, o aš manau, kad geriau būti visada šalia ir matyti, kas vyksta ir jei reikės patarti nei aklai uždrausti ir tuo prarasti ryšį su vaiku.
Aš esu už demokratiją, už laisvę kiekvienam turėti savo nuomonę šeimoje, ne už robotukų ugdymą. Bet esu už pilną šeimą, kurioje tegul visi iki nukritimo ginčijasi, įrodinėdami savo tiesas, bet tėvai vistiek turės galią esant bėdai pakreipti vaiką viena ar kita linkme.

Aha, savo sąskaita, o žinai, kiek Lietuva skolinga už tai, kad tu gyventum savo sąskaita, kaip sakai? Nekalbėk niekų

kaip mama tikrai tave sveikinu, mazai tokiu, tikrai.... gincytis del sheimos shablono, bentjau su tavim net pradeti nereiketu, kiek supratau laikaisi savo ir tegu visi iki nukritimo gincijasi.... taip, kad ir ash nenoreciau griaut tavo idealu ir negriausiu.... nes mano nuomone dazniausia buna shiurpoka, nes i gyvenima nemoku ziureti, kaip paprastas, ramus, susitaikes zmogenas, nemoku ir nenoriu, del to ir savo sheima ishardziau, sakyciau labai drastishkai, nes niekada nesusitaikysiu su gyvenimo shablonais, per trumpas gyvenimas tik aukotis del kazko....

O del sheimu ardymo, atseit tegu vyras mane lupa girtas, bet del vaiku pasiaukosiu, arba zmona tegu vaikshto pas meiluzius, del vaiko viska ishkesiu, blefas ir tiek...[/quote]

Aha, o taip saugoti vaikai dar labiau eis per bobas - vaikščios į kairę. Dukros taip pat nenusileis paleistuvystės srityje sūnums, gali neabejoti. Tuščios kalbos.

Autorei:

Mieloji, tu esi tikrai rūpestinga ir mylinti mama ir manau, kad viskas pas jus bus gerai.
Svarbiausia - neprarask ryšio su vaikais:)

Tie, kurie neturi problemu, tiems ir nesinori bei nereikia irodyneti, postringauti, rasinėti "kokia nuostabi mano seima, kokie nuostabus mano vaikai, kokia as pati nuostabi", ugnele. Taip saldu, kad net koktu. Matomai turite dideliu problemu. Nors... kas ju neturi.....

Kiekvienas turi savų problemų. Mano sūnui buvo 13, kai mes likom be tėvo. Likau viena su 3 mokiniais. Ir mane kamavo lygiai tie patys rūpesčiai, ką daryti, kaip elgtis, kad jie nenueitų klystkeliais. Dariau kalidų ir aš. Neklystančių nėra. Buvo, kad jie susivienydavo prieš mano ,,pedagogiką''. Būdavo, kad atsiprašydavau aš jų, o ne jie manęs. Būdavo, kad vakare taikydavausi aš, nes... na, kažkas turi būti protingesnis. Ir ašarų buvo iš abiejų pusių.
Bet keliesi ir darai išvadas iš savo klaidų.
O šiandien viskas yra gerai.

Mastote standartais.o juk zmogus ne paveikslas-jo neireminsi. Jokio saldumo nematau postuose. Labai dziugu del to, kad kazkam yra viskas gerai .

Jeigu mane šioje temoje pagavo atvirumo banga, tai dar nereiškia, kad kažkokie niekšeliai gali žarstytis įžeidimais.
Apie blogą pavyzdį čia išvis nebuvo kalbos. Apie blogus apskritai nereikia kalbėti kaip apie pavyzdžius, nes tada dar prisiminsime kaip vaikai Afrikoj badauja...
Taip pat niekur nebuvo pasakyta, kad tėvas turi už rankos "pas mergas" vedžioti, o kalbama buvo apie santykių modelius ir partnerių vaidmenį poroje. Jei taip viskas savaime būtų aiškų, tai šeimos psichologai be duonos liktų. O iniciatyvos vaikui diegimas kaip tik priskiriamas tėvams, ir ypač tėvui. Nesuprantu, kas čia nori padaryti revoliuciją psichologijos moksle ir atrasti naują jo kryptį?
Taip bijau; o bijau nes nemoku; o nemoku nes niekad nemačiau pavyzdžio. Kame tad prieštaravimas?
Santykiai yra kūryba, kuri paremta logika, nes nelogiška kūryba užsiiminėja tik skusti treninginiai, ir, beje, tokia kūryba greit baigiasi.
O prie ko čia mamos sijonas? Be mamos (taigi visiškai vienas) pradėjau gyventi nuo 16 metų ir savo buitį tvarkausi taip kaip man patinka. Paauglystėje, kadangi nemokėjau bendrauti su merginomis, visą savo laisvalaikį skyriau knygoms, o dabar visą savo laisvalaikį skiriu gamtai ir kelionėms. O kadangi liksiu viengungis nematau tame vien minusų, nes būtų dar blogiau jei susituokęs nesugebėčiau tinkamai atlikti sutuoktinio vaidmens šeimoje, kadangi niekada nemačiau gero pavyzdžio (apie blogą net nekalbu). Tada tai būtų visai blogai. Kaip tiems vaikams Afrikoje...