James: Gal nereikėtų tokio poelgio grįsti išsiskyrusių šeimų skaičiumi. Taip, jų yra ir nemažai, bet tai toli gražu nepateisina poelgį. Tarkime, tikimybė, kad vyras (arba moteris, būkime sąžiningi) bus mušeika, paleistuvis/ė, psichopatas/ė ir pan. yra 50%. Tarkime, kad tikimybė, kad abu tėvai bus visiškai normalūs, bet išsiskirs dėl charakterių nesuderinamumo, bus dar 25%. Tikimybė, kad vaikai užaugs su abiems tėvais normalioje šeimoje - 25%, bet tai geriau negu nieko. Ar galima iš vaiko atimti tuos 25% tikimybę normalaus gyvenimo, darant prielaidą apriori, kad šeima visvien iširs? Manau kad ne. Beje, minėti skaičiai - tik iliustracijai, galit įsirašyti bet kokius.
Dauguma psichologų sutinka su nuomone, kad vaikas nukenčia, augdamas tik su vienu iš tėvų. Motinos meilė gali tai pataisyti tik iš dalies - moteris yra moteris, ji šeimoje negali duoti vyriško pavyzdžio. Statistika kalba už save - iš tokių šeimų vaikai daug dažniau būna kompleksuoti, sunkiau užmezgantys sąntykius, linkę į depresiją. Taip pasielgusi motina "užprogramuoja" vaiką nesekmėms su priešinga lytimi, perduodama jam nesekmės "estafetę". Ar verta naiviai tikėtis, kad būtent jūsų situacija bus kitokia? Ar sąžininga vaiko atžvilgiu? Manau kad ne.
Dar vienas svarbus klausimas - ar motina mokės mylėti savo vaiką. Juk ji pastojo ne iš meilės vyrui ar vaikui, o iš grynai savanaudiškų paskatų. Kaip jau kažkas minėjo, dažnai moteris, linkusi į savanaudiškumą, pririša vaiką prie savęs, neleisdama jam gyventi/mąstyti savarankiškai, kadangi jai vaiko interesai nerūpėjo nuo pat pradžių, vaikas jai - tik įrankis pasitenkinti biologinį instinktą. Kiek vėliau - jis jai bus tik įrankis nesijausti vienišai, įrankis teikiantis gyvenimo prasmę, ir taip be galo. Vaikas, augantis su tokia motina gali būti sužalotas nepataisomai. Ar sąžininga?
Paskutinis dalykas - nesąžiningumas vyro atžvilgiu. Apie tai jau daug prirašyta papartyno, nesikartosiu.
Dauguma psichologų sutinka su nuomone, kad vaikas nukenčia, augdamas tik su vienu iš tėvų. Motinos meilė gali tai pataisyti tik iš dalies - moteris yra moteris, ji šeimoje negali duoti vyriško pavyzdžio. Statistika kalba už save - iš tokių šeimų vaikai daug dažniau būna kompleksuoti, sunkiau užmezgantys sąntykius, linkę į depresiją. Taip pasielgusi motina "užprogramuoja" vaiką nesekmėms su priešinga lytimi, perduodama jam nesekmės "estafetę". Ar verta naiviai tikėtis, kad būtent jūsų situacija bus kitokia? Ar sąžininga vaiko atžvilgiu? Manau kad ne.
Dar vienas svarbus klausimas - ar motina mokės mylėti savo vaiką. Juk ji pastojo ne iš meilės vyrui ar vaikui, o iš grynai savanaudiškų paskatų. Kaip jau kažkas minėjo, dažnai moteris, linkusi į savanaudiškumą, pririša vaiką prie savęs, neleisdama jam gyventi/mąstyti savarankiškai, kadangi jai vaiko interesai nerūpėjo nuo pat pradžių, vaikas jai - tik įrankis pasitenkinti biologinį instinktą. Kiek vėliau - jis jai bus tik įrankis nesijausti vienišai, įrankis teikiantis gyvenimo prasmę, ir taip be galo. Vaikas, augantis su tokia motina gali būti sužalotas nepataisomai. Ar sąžininga?
Paskutinis dalykas - nesąžiningumas vyro atžvilgiu. Apie tai jau daug prirašyta papartyno, nesikartosiu.
Sutinku su praktiškai viskuo,ką pasakėt,bet nereikia pamiršti ir kitų teigiamų pavyzdžių- vienišų tėvų/motinų,kurie užaugina puikius vaikus. Beje,jau nekalbu apie tai,kiek vaikų augina vieniši tėvai/motinos,vienišais tapę ne savo noru-vieno iš sutuoktinių mirtis. Taigi nereikėtų varyti tik į vienus vartus-neigiamų pavyzdžių yra ir vienoje ir kitoje barikadų pusėje.