Mamos, ar mylite visus savo vaikus vienodai?

Mus mama mylėjo vienodai, savo vaikus myliu vienodai. Kodėl juos reikėtų mylėti skirtingai??

[

Įdomu, kas paskatina motinas sutelkti visą meilę vienam vaikui, o kitu rūpintis tik iš pareigos?
O galbut, tas rūpestis taip pat meilė, tik kitokia..
Mamos, ar tikrai mylite visus savo vaikus vienodai?[/quote]
Nezinau, ka manoji sakytu, bet mano mama visada labiau mylejo mano broli nei mane... Aisku, issigintu, jam - nauji daiktai, kompiuteriai, masinos, man - braskiu skyninas, kad uzsidirbciau paprasciausiai apyrankei, jam - svelnus zodziai ir leidimas nieko nedirbti, man - sunkiausi buities darbai pikti zodziai... Mane musi, ji -ne, nors jis daug daugiau buvo patrakes ir dar vyresnis - kaip tai paaaiskint?

Tokia mama slapta jame matė ne tik sūnų, bet dar ir vyrą. O šiaip, bernams daugiau ir reikia, nes mergos jiems brangiai kainuoja. Mama, pati būdama moterimi, tai gerai žino, kiek pati užsiprašydavo savo kavalierių dėl lovos ir panašiai. Šiais laikais kraitį krauna ne dukters tėvai, kaip anuomet, o sūnaus.

O tai kodėl tie mamyčiukai nieko nedaro? Labai jau išpaikinti ir išpopinti mamų ar kaip čia tada išeina? O gal akla meilė kalta? Kavaila ir neatsakinga motinų tarnystė, vergystė sūnums?

ar tau su galva gerai? jei pats/pati savo komunalinius mokescius susimoki per vaiku seksa, tai tik tavo paties bedos. Obuolys nuo abels netoli rieda. Jei mamka su uzpakaliu pinigus uzsidirbinejo, nenuostabu, kad ir vaikus prie tokio darbo pratina. Ane, Borgia?

Perskaiciau tiek daug i savo panasiu situaciju ir net dar blogesniu. Pasidare, net lengviau, kad ne viena toki as. Esu vidurine ir esu nemylima mamos. Vyresne ir jaunesni broli myli, o manes ne. Ji niekada nemylejo mano tecio, gyveno su juo tik del pinigu. O as butent i ji ir panasi, laimei tetis mane labai myli. Ji visada nuo pat mazens kartodavo man, jei skirsiousi su tevu tu eisi pas teva, o pas mane tavo sesuo ir brolis. Kad ir ka bedaryciau budavau kvaila, durnike, nieko neismananti. Nors buvau gabesne menam ir turiu dideli talenta nei mano sesuo. Man tiesiog ji niekuomet neatleisdavo klaidu, jokiu. Jei sekasi gerai tuomet viskas gerai, o jei kas nors nepavyksta mano gyvenime ir prasydama uzuojautos paskambinsusi pasiguodziu, ji mane aprekia, kad esu kvaila ir tampu blogiausia vel, tampu ta pacia nuo mazens kvaila nieko nesuprantancia. Ar zinot kaip pagerinti tokius santykius su savomis motinomis? Bent jau mano mamai tapau geresne dukra kai issikrausciau studijuoti i kita miesta. O pabaigusi studijas isvykau gyventi i kita sali. Kai manes nebeliko salia jos as tapau gana geru vaiku. O kai griztu su vaiku savo aplankyti i Lietuva, taip pat negaliu ilgai uzsibuti, nes prasideda tai kas buvo praeityje. O kadangi susikuriau gera gyvenima, tai pastebiu, kad ji tokia pati gera man tuomet kai nori pinigu. Matau ta pacia sypsena, ta pacia suvaidinta gera veido mimika, ta pacia suvaidinta meile ir geruma kaip ji elgdavosi su teciu, o vo stik gavusi pinigu vel tampa kaip visada. Nusprendziau antro negimdyti, per daug bijau.

Turetum atleisti mamai. Ji savu laiku buvo taip isaukleta, va taip suprantanti "gyvenima". Va tokia jos idealogija.
Obuolys netoli nuo obels. Pavojus yra. Kita vertus Jus suprantate mamos klaida, tai daug. Gali buti, kad ir neperemet modelio. Gali buti tik baime.
Isslaisvinti nuo baimes i savo mamos modeli, padetu psichologas. Atleidimo teologija. As Jusu vietoje rinkciaus teologija. Svarbiausia neuzsirauti ant verslininko.

Pritariu - atleiskite mamai. Būkite kitokia. Tiksliau, jūs jau esate kitokia, nes suvokiat, kas vyksta. Gyvenkite savo gyvenimą, o mamos nuodėmes palikite jai pačiai.

Šiandien mes vaikus ne tik mylime vienodai, bet ir auginame kaip kvailas, paikas ir neatsakingas lėlytes. Mes juos besaiko lepiname, mulkiname, moraliai ir socialiai gadiname, saugome, kad tik kas neatsitiktų, kad tik rankyčių nesusiteptų ir nenusibalnotų, todėl jie nemoka integruotis į gyvenimą, išsilaikyti – auga bedvasiais ir bevaliais be atsakomybės jausmo liberalais. Moka tik trenkti silpnesniam, neturtingesniam ar kuklesniai apsirengusiam. Jau net mažos mergytės svajoja apie turtingų dėdžių bunga-bunga vakarėlius, kai nereiks dirbti ir užsidirbti kitu būdu pragyvenimui. Senojoje tradicijoje Lietuvoje vaikas jau nuo penkerių-šešerių metų tapdavo šeimos darbo jėgos dalimi, jis jau padėdavo šeimai išgyventi, o dabar – tik bunga-bunga laukia ateity. Todėl vaikai vaizduojami nepaprastai – meškiukais, gražiukais, geruokšliais paršiukas, ežiukas, obuoliukais, pupytėmis, žirniukais, nykštukais, riešutukais, meiliukais, geručiais, protinguoliais ir pan. Netiesa, kad anuomet žmonės buvo kvaili ir tikėjo, kad suvalgę obuolį ar riešutų pastos. Kad nebuvo sekso. Tuo metu buvo labai svarbi simbolika, ženklai, mimika, gestai ir mažai babkių bei blizgučių – nereikalingų daiktų ir turtingų dėdžių, seimūnų ar ministerių bunga-bunga pokylių. Todėl greitu laiku tolerantiškos „babuškos“ bijos ir nosį į gatvę iškišti, kad negautų stipriai per tą pačią nosį nuo anūkėlių.

Įsivaizduoju, kaip jums sunku turėtų būti gyventi taip apie viską galvojant.