Ar vaikas problema ieškant vyro?

I drauges vaikus galima paziureti ir i kaip mazuosius draugus,nebutina imt ir galvoti,kad vaikas ims ir priims Tave kaip teva...tik kitas klausimas,kaip eina uzmegsti draugyste su mazaisiais biciuliais...

Galbūt viena rami miela mergytė- ne problema. Iš vis su mergaitėmis mamų draugai greičiau susidraugauja. O padykę berniukai- sunkesnis atvejis. Ypač, jei jie tokio amžiaus, kai jaučia pavydą bet kam , kas šalia mamos. Niekas juk neprašo būti tėvu, bet kito žmogaus nepakeisi, tenka peržiūrėti prioritetus.

Li tokiu atveju ne tik perziureti,bet ir perrikiuoti prioritetus...galbut,tos vienisos mamytes taip ininka i ta sukurta individualia seimos be tevo sistema,kad elementariausiai nera noro,jegu,kazkokio pasitikejimo itraukt drauga i savaji saugu sukurta rata...ar tame neslypi isisenejusi pogimdyvine stadija,kai uzsidaro "seima" uzdaram rate,be tevo,juk jis savo darba padare...o kas jei tas tevas ir norejo buti tevu...
Cia vel daug problemu gali buti,bet tiktu...su svetimais daug lengviau,nes su savais reik sprest daug isisenejusiu bedu...gal kai kuriose situacijose,nuo mamyciu mastymo reiktu pradet;)

Matai, Nerijau 1981, aš kaip tik labai gražiai įsileidau į savo saugų ratą. pamėginau tame rate suktis kartu. Ir viskas kuo gražiausiai sukasi, jei ne ši problema, kuri man labai didelė. Man abu šie žmonės brangūs. Tik nežinau, kiek ilgai tempsiu kaip apsauginė sienelė. Vaikas paprasčiausiai jo bijo. Džiaugiasi, kad darbo dienomis neatvažiuoja. O draugas man atvirai pasako, kad bus ramu, kai vaikas būna pas močiutę. Žinau puikiai, kad normaliausiai, kai gyvena kartu ir vaikus augina kartu mama ir tėtė, bet gyvenime taip neišeina, norisi kažkaip sunormalinti tą gyvenimą. Atrodo sutinki žmogų su panašiom pažiūrom, panašiais pomėgiais, panašiai žiūrintį į gyvenimą..., ir vistiek kažkas ne taip .

Nesuprantu tokiu mamu,kur naujas draugas pareikalaves vaikas ar jis...renkasi ji...suprantu,kad susirasti drauga su vaiku daug sunkiau,o gal kaip tik nea,tada atsisijoja tikrieji ir siaip praeiviai...?

manau, kad vaikas nera problema, tik problema kaip antroji puse sutars su vaiku. Esu vyras auginu sunu ie labai sunku rasti drauge vien todel ,jog auginu vaika, moterims dar sunku suprasti ,kad ir vyrai ko puikiausiai susitvarko su vaiku auginimu, auklejimu...

Idemiai perskaiciau visa sia tema, ir galiu pasakyti tik tiek, kad nieko blogo svetimuose vaikuose neiziuri tik tie, kurie jau patys yra isssiskyre ir turi vaiku. O tokiu cia rasanciu buvo 90 proc. As pats turiu visai priesinga nuomone situo klausimu. Reikejo visu pirma ziureti su kuo susieji savo tolimesni gyvenima, tada issiugdyti atsakomybes jausma, o iskilus sunkumams nepulti i krumus. Gal tada maziau ir skyrybu butu, ir tokiu temu nereiketu pradeti... O vaikas yra problema. Ir paciam vaikui, manyciau, kitas tetis irgi yra problema. Tuo labiau kad neaisku kaip greitai jis vel pasikeis i "nauja teti" Sakyciau kad issiskyrusiems ir turintiems vaiku reiketu pasieskoti lygiai tokios pacios antrosios puses, tada gal supras vieni kitus. Bet ne, turincios vaiku ir issiskyrusios moterys dazniausiai iesko dar nevedusiu vyru. Manau nieko keisto, kad vyrai nenori pradeti su tokiom moterim rimtesniu santykiu, kai aplink pilna dar neistekejusiu.

Ieskant savo, galima rasti.
Jei vyras tam nesubrendes, nera ko ir tiketis. Sunkiausia, kai vaikams vyras labai patinka, o moteriai tenka su juo uzbaigti santykius, nors ir mano vaiku prioritetai pirmoj vietoj.

Mano draugas turi savo vaikų. Ir žino, kas yra sūnus. Tikrai nepareikalavo, kad rinkčiausi- jis ar vaikas . Šitą supranta, kad negalima. Tiesiog bando viską perdaryti pagal save, nežiūrėdamas , kad buvo įprasta daug kas kitaip. Juk ateiname visi su savo bagažu, nesame tušti poieriaus lapai, kaip pirmose santuokose. Tiksliau jau esame kažkiek sugadinti produktai , ir tenka abiems prisitaikyti prie to sugedimo laipsnio.

sveiki visi cia dalyvaujantys asmenys, seip gal kai kuriuos yzeisiu tad is karto noriu jusu atsiprasyti, ziurejau forume, ar vaikas vyro ieskant problema, noreciau isakyti savo nuomone tuo klausimu, visu pirma kai susirandama antroji puse, atrodo viskas idealu nuo to praktiskai viskas ir prasideda, dabar truputis apie vyrus, kai susilaukiama vaiku, moteris atiduoda viska ir visas jegas vaikui, bet nelieka laiko vyrui, vyrai yra dideli vaikai, jie taip pat nori demesio, tad kas gaunasi, jei jis neranda arba jam nesuteikiama demesio, jis ieskosi kitu, is pradziu tai buna nedideli konfliktai taciau jie perauga y pastovius ir didelius, jis pradeda ieskoti kitos asmenybes kuri uzpildys jam tustuma, taigi jie susikisa rankas y kisenes ir iseina o tu darykis kaip nori, jei neklausai manes vadinasi tau manes nereikia, sudie ir viso, taigi vyrams is tos puses yra lengviau.
dabar apie merginas ir moteris, dazniausiai kiek atkreipiau demesy merginos susiranda tokius vaikinus kurie yra dar sakykim taip nepasiruosia gyvenimui o verziasi, kiti nepatiko kas nors tuoj uzmeta merginai, o merginu poziuris y tai, na jis mane myli ir pasitaisys, kai susilaukia vaiko ir vyras palieka, tada jauciasi nuskriaustos, nors istikruju gal ir buvo kitas asmuo kuris butu tavimi pasirupines daugiau, nors jis buvo tau tik simpatija, kuomet merginos pasimoko is gyvenimo skaudziu klaidu jos labai nurimsta, ir tada gyvenimas apsivercia visai kitaip, ir vertybes vertinamos visai kitaip, taip kad pasakysiu is savo puses, pradziai draugaujant su kokiu nors asmeniu viskas yra praleidziama pro pirstus, taciau tos mazos problemos jos niekur nedingsta ir niekur nepasimirsta, jos auga, ir perauga y konfliktus, na buna visko aisku, nera kaip sakoma dumu be ugnies,taigi visi mes esame prasikalte vienaip ar kitaip.
kas liecia mane as turejau mergina su vaiku ir tuo didziavausi, jos vaikas pradejo mane vadinti teciu ir tai istikruju buvo yspudinga, tas vienas zodis daug ka atperka, taciau musu keliai issiskyre del vieno nesusipratimo, taciau po sia diena mes bendraujam ir palaikom draugiskus santykius, nors ir bijome susitikti, nes neaisku kaip viskas pakryps, kuria linkme, as asmeniskai neturiu nieko pries merginas ar moteris su vaikais, mielai susipazinciau ir bendrauciau man nera tai kliutis, savo vaiku neturiu kadangi dar neradau tokios kuri butu ne tik gera zmona bet ir gera vaikui mama, tai tiek norejau pasakyti, nezinau gal kam ir kitaip atrodo prasau rasykit, nes diskutavimas visada naudingas, dekui uz demesy ir atsiprasau jei ka yzeidziau