Kamila1988: Sveikos,na as irgi noreciau papasakoti savo istorija,gal kuri ka man patartu? Su draugu gyvename kartu puse metu,pas ji,kartu gyvena jo motina... jis turi dukra 5m is pirmos santuokos. Taciau ji gyvena su motina,bet du ar tris kartus i menesi jis pasiema dukra pas save,porai dienu. Man tomis dienomis labai sunku,norisi negristi is darbo,grizus uzsidaryti ir nematyti ju. Skauda sirdi kai tenka guleti lovoje ir laukti kol jis ateis uzmigdes dukra,ji mane pripazista,laukia griztancios is darbo,pasiilgsta ir jo ir manes.As stengiuosi su ja buti draugiska,taciau sirdyje labai skauda,gal cia mano klaida kad isimylejau vyra su vaiku... su draugu pabuname labai retai kartu,miegam kartu,o dienomis dazniausiai atskirai,nes darbo grafikai nesutampa,o kai buna diena kartu bunu pati laimingiausia zemeje,kol neisgirstu kad reiks pasiimt dukra..kvaila situacija..nenoriu net pagalvoti apie bendrus vaikus,manau jie bus netaip mylimi kaip dukra is pirmos santuokos,ji jo lepunele,ko tik praso ta gauna...patarkit man mergaites ka daryti,nes pati neturiu jegu nuspresti ka daryti..tiketis kad priprasiu,ar begti nuo tokio gyvenimo ir rasti laime su kitu...
Kamila, ar esate tikra, kad jį mylite? Nepaprastą jausmą kelia vyras, mylintis savo atžalą! Man rodos, tokį mylėčiau dar labiau, jei tik būtų įmanoma. Jis tuo parodo, kad geba mylėti, mylės ir judviejų atžalėlę, kai tokią turėsite. Gal pavydite jai ar buvusiajai? ..Priprasti gal nereikia - reikia suvokti, kad meilė savo vaikui - tai visada gerbtina ir būtina. Jūsų draugas vertas didelės pagarbos. Juolab jo dukrytė jus pripažįsta - tai gana reta ir yra brangu. Vaikus mylime dėl to, kad jie tiesiog yra, o ne vien tik dėl to, kad patys turėjome laimę juos pagimdyti. Gal sunkiau priimti priešiškai nusiteikusį, piktą vaiką, bet ir tai įmanoma. Jūsų situacija iš šalies atrodo dėkinga, bet jums sunku su ją susitaikyti... Bandykite suprasti, ko jūs iš tikrųjų norite. Sėkmės .