Jei moteris ieško vyro tik sau, tai manyčiau, kad problemų neturėtų būti. Kiek girdėjau kalbant vyrus, tokios moterys yra patogios: nesišlaisto bet kur, nes turi pareigų, yra malonesnės vyrams, nes neturi ką prarasti, viską moka (ir lovoje, ir virtuvėje), stengiasi, nes nori patikti. Ir...kas svarbiausia, vyras bet kada gali pasakyti sorry, bet.... Kaip p. Navaitis rašė, kad "meilė" berods 2-3 m. tęsiasi. Klausimas, kaip vaiko psichikai atsilieps tokie ateinantys ir išeinantys "tėčiai'.
Kitas dalykas, jei moteris nori vyro, kaip pilnaverčio gyvenimo draugo, kuris bus svarbus (pavyzdys) ir jos vaikui. Tai tokį vyrą rasti labai sunku. Perskaičius teigiamus vyrų komentarus susidarė įspūdis, kad jie bendravo su moterimis, turinčiomis mažų vaikų. O vaikai, kaip žinome turi tendenciją augti. Nebeužtenka juos pamyluoti ar pažaisti. Reikia juos auklėti, lavinti. Kyla klausimas, kiek svetimas vyras norės investuoti į svetimą vaiką pinigų (nes visokie būreliai, treniruotės ir pan. kainuoja) ir laiko, nes reikia vaiką nuvežti parvežti, derintis su mama, seneliais. Po to ateina paauglystė, kada nuosavi tėvai su vaiku nesusikalba. Pabandyk ką nors paaiškinti ar pamokinti - "tu ne mano tėvas esi ir neaiškink čia" - gausi.
Su vieninteliu dalyku sutinku; jeigu vyras myli moterį, mylės ir jos vaiką. Tik, kur ta meilė. Ar yra erdvės meilę surasti (iki jos ateiti) šiuolaikiniame gyvenime. Kai du žmonės susitinka 3 kartus, permiega ir galvoja ar čia mes tiksime, ar ne.