Gyvenime visuomet reikia pirmiausia paisyti savo interesu, nes gyvenimas duotas tik vienas. Ir duotas tam ,kad gyventum, o ne aukotumeis. Ta prasme, gyvenimas duotas tau paciai, o ne ne tavo gyvenimas skirtas kitam zmogui. Yra tokiu kas jaucia pasaukima aukotis del kitu, bet tai vienetai. Jie pasauktieji.
As asmeniskai visuomet pagalvociau, ar verta ir ar mano auka ne per didele. Nesinoretu, kad pries mirti galvociau, kad nieko gero taip ir nemaciau ir kad manes paklaustu: "o kas taves to prase?"
Daznai zmones linke daryti tai, ko niekas is ju nepraso. Paskui jauciasi nusivyle, kad liko neivertinti.
Vieni supranta kaip auka, kiti kaip meile.
Kiek daug tiesos tame. Iki kol lieki vienas su klausimu, juk galejau ir as myleti.