Prieš pabandant verčiau nueiti pas padorų psichologą ir pabandyti išsiaiškinti, ką daryti su įkyriomis mintimis ir kaip nesileisti užvaldomam visokių abejotinų fantazijų.
Aš manau, brandus žmogus turėtų sugebėti su jomis susitvarkyti pagal visuomenėje priimtas doros normas. Ačiū Dievui, jos dar yra kolei kas Lietuvoj.
O ką jūs darote su kitokiomis fantazijomis, pvz., apie kokio nors labai norimo daikto pasisavinimą - vagystę? Būtų taip gera turėti... Baisu pasekmių... Ar irgi kurstote jas ir ruošiatės išbandyti?
Ponia Dainele, leiskite paklausti jusu, kaip su savo doros normomis jus atsidurete cia, forume, kuris vadinasi SEKSAS? Tikrai nenoriu jusu izeisti, taciau su tokia XIX a. pasauleziura jusu vietoje tikrai pasieskociau kitu vietu. Kuom jums uzkliuvo mano nuosisrdziai isaskytos mintys? Taip, man jos yra ikyrios, taciau jums as ju tikrai nepersu per jega. Ka bendro turi daikto pasisavinimas - vagyste, su mano erotinemis fantazijomis? Nuo kada biseksualumas yra nusikaltimas, nuo kada uz tai baudziama? Ar as grasinuosi, ketinu kazka prievartauti? Patikekite, kas jau kas, bet jus tikrai galite jaustis saugi.
O kuom tamstai užkliuvo mano nuoširdžiai išsakytos mintys? Ir kam siųsti mane į XIX amžių? Faktas, kad gyvenu dabar ir su tokiom doros normom, kurios tamstai atrodo pasenę. Tačiau tos naujos, neva geros, nes viską leidžiančios, normos - kokių gerų rezultatų jos žmonėms atnešė? Man atrodo, bet koks dalykas visuomenėje galiausiai įvertinamas kaip geras ar blogas pagal naudingų ir žalingų ILGALAIKIŲ pasekmių santykį - ir ne atskiram asmeniui, bet didelei žmonių grupei.
Paprastai forume Seksas nerašinėju, nes man atrodo tas reikalas per daug sureikšminamas, tačiau šion temon parašiau, nes užkabinote įkyrias mintis ir fantazijas. Varginantis įkyrumas yra bėda ir iš jos galima bandyti išsilaisvinti, bet pirmiausia neprošal išsiaiškinti, iš kur tokios mintys kyla. Gal kažkokie natūralūs, normos ribose esantys poreikiai iki galo nepatenkinti, o gal tik smalsumas iš dyko buvimo. Tokiu atveju įmanoma jį nukreipti pozityvesne vaga, kad po trumpo galbūt ir malonumo nekiltų ilgalaikių ir daug nemalonesnių moralinių problemų šeimoje bei su savimi pačiu. Psichologai paprastai yra įgudę visokių fantazijų, impulsų, norų etc. šaknų ieškoti ir gali konstruktyvių sprendimų pasiūlyti.
Taigi į tamstos klausimą, ar ryžtis šeimos vyrui leistis į homoseksualius santykius, atsakau: nesiryžti. Tiksliau, nepasiduoti tokiam gundymuisi, nes "ryžtis" čia skamba per daug pompastiškai, tarsi kokį žygdarbį planuotumėte. O ryžtis verčiau kokiai tikrai reikalingai, neabejotinai gerai veiklai, pvz., talkai tvarkant aplinką, pagelbėti kokiam vargšui kaimynui šiuo sunkiu krizės laiku, vaiką našlaitį savaitgaliais pagloboti ir pan. Sąžinė bus rami, žmona džiaugsis tokiu vyru, moralinių dilemų nekils dėl nepageidautinų psichologinių ir fiziologinių pasekmių.