Binary: Na jei jauti potraukį IR jis tau trukdo gyventi - tai gali pabandyti.
Jei gali su tuo potraukiu gyventi(jis kaip sakant tau nekelia problemos) - tai klausimas ar verta bandyti
Kalbant apie save - tai bent jau kol kas nekilo minčių, fantazijų apie lytinius santykius su vyru gal dar kils - nesu tikras tuo
Fiziologinės pasekmės tai kokios ten gali būti jau...nebent ant kokio "monstro" užsirausi kuris tave tiesiog išprievartautų
Psichologinės tai ką...nepatiks - gal būt save pagrauši kiek už durnas mintis, fantazijas ir su laiku turėtum susitaikyti su tuo(o jei gyveni su tokiu požiūriu, kad reikia išbandyti kuo daugiau - tai išvis lengvai susitaikysi) aišku jei jis pas tave stipriai išreikštas gali to karto ir nepakakti(panašiai kaip ir žmonėms kurie paragauja narkotikų - dalis pabandę vieną kartą jų atsižada visam gyvenimui ir nejaučia jokio potraukio ir panašiai, o kiti bando dar kartą ir t.t.). Jei patiks - na tai tikėtina, kad susidursi su savimi. Koks tas susidūrimas bus tai čia vėl klausimas - priklauso nuo individualaus požiūrio į tokius dalykus(kai kuriuos vien nuo minties, kad tokie santykiai egzistuoja ištinka šokas, o kiti sako, kad tai absoliučiai normalu ir net gi sveikintina - kaip yra tavo atveju greičiausiai gali atsakyti ir pats. Tiesa dažniausiai žmonės užima tokią poziciją, kad kol manęs tai neliečia - tol viskas gerai).
Dar iš kitos pusės - tai vis gi rizika ne vien dėl to, kad gali tekti susidurti su pačiu savimi, bet ir tai, kad vis gi tai mūsų visuomenėje tai vertinama pakankamai neigiamai.
Tam, kad užsiimt tokiu dalyku turi susirasti patikimą žmogų(klausimas - ar turi ar bent numanai, kad turi savo draugų tarpe tokių žmonių kurie turi panašių minčių, fantazijų?), o tai pat tai vis vien neturi iškilti į viešumą(nemanau, kad norėtum, kad pvz darbe tai nuskambėtų), o tai pat nepaskutinėje vietoje šiuo klausimu yra ir žmona. Ar ji išvis žino apie tokias tavo mintis/fantazijas?
Mano nuomone tokie santykiai yra gana komplikuotas dalykas ir jei tikrai tai netrukdo tau gyventi - geriau ir palik taip kaip yra. Ar tai išaugs į kažką daugiau - tai čia vėl klausimas.
Aišku visados yra galimybė kreiptis į profesionalus - seksologus, psichologus, psichoterapeutus, psichoanalitikus ar galiausiai psichiatrus
Nežinau kaip su Lietuva, bet pas Vokiečius yra psichoterapeutų kurie kaip sakant leidžia "peržengti ribas"(tai nereiškia, kad turėsi lytinius santykius su psichoterapeutu).
Ir šiaip jei rimtai - tai mažai kas ką čia gali patarti šiuo klausimu - čia yra labai individualus reikalas.
P.S. Čia beje dar gali būti ir tiesiog smalsumas ar tiesiog naujovių ieškojimas - pirmu atveju patenkinti smalsumą ir poreikis praeit turėtų, o antru - tai pat, bet gali tada paieškoti ir kitokių alternatyvų(tikėtina, kad jei tai yra naujovių ieškojimas - tai tiesiog užtektų įvesti naujovių santykiuose su žmona - ir toks poreikis praeitų)
P.P.S. Beje jei nuspręstum vis gi pabandyti - kaip ir Leo sakė - būtų įdomu, kad parašytum komentarą šia tema. Vis gi tai būtų ganėtinai unikalios patirties pateikimas(bent jau daugeliui mūsų)
Dekui uz mintis. Aisku gaila kad tai visdelto tik teorinio lygmens pamastymai, o ne zmogaus, realiai tai isbandziusio poziuris. Taciau bet kokiu atveju tos mintys idomios ir vertos demesio. Sutinku kad patarti cia nelabai kas gali, tai yra labai asmeniskas sprendimas, tiesiog tam kad priimti vienoki ar kitoki sprendima idomi ir svarbi yra betkokia nuomone ar informacija.
Nezinau ar tai lyginama su narkotikais, nors pats nesu su jais susidures, bet is bendro issilavinimo zinau kad tai didele priklausomybe sukeliandis dalykas. Kad seksas sukeltu kazka panasaus,-smarkiai abejoju. Kita vertus, mes ir siaip naturaliai visi esame nuo to priklausomi:) Gal yra baime kad toks "kitoks" seksas gali isstumti "normalu" seksa, taciau tuom irgi smarkiai abejoju, nesu zalias jauniklis, besiblaskantis tarp savo pomegiu. Neisivaizduoju savo gyvenimo be moters, be sekso su ja. Man biseksualumas tai savotiskas smalsumo patenkinimas, kazko naujo atradimas, savo seksualines patirties prapletimas.
Tikriausiai palankiai susikloscius aplinkybems jau seniai buciau tai isbandes, taciau lig siol tokiu salygu nebuvo. Neturiu tokio patikimo zmogaus tokiems dalykams. Draugu, pazistamu tarpe tokiu nezinau (naturalu, kad jei ir yra tokiu, del suprantamu priezasciu visa tai slepiama po devyniais uzraktais), is kitos puse, gal ir nesinoretu velti i tai kazka is pazistamu rato. Cia turbut kaip ir su kokia ispazintimi, lengviau yra atsiskleisti visiskai nepazistamam zmogui. Tam atvejui, jei tai nepatiktu, ar del kitu priezasciu nebenoretum to kartoti, nepazistamas zmogus ir liktu nepazistamas. Draugui tektu visa laika ziureti i akis. Taciau visos mano pastangos rasti toki nepazistamaji deja niekur nenuvede, kandidatu daug, o pasitikejimo jais nera. Stai ir belieka grauzti save mintimis kas butu, jei butu, kaip butu...