Mano amžiaus sulaukus, nebera ką saugot

Tiesa, jei čia yra hyperseksualių žmonių, ypač damų. Tai joms patarčiau pasidomėti labai nuostabia, labai šaunia lietuvių tapytoja, tokia Akvile Zavišaite(1962-1991), kurios piešiniai, tapyba persmelkti gražia erotika, kažkokia kilnia erotizuota dvasia. Ši asmenybė pražuvo per savo hyperseksualumą, per nepasotinamą intymumą, jo alkį ir badą, pati būdama talentinga ir graži - nuostabi asmenybė. Ji mano bendraamžė, galima sakyti. Nuostabus tas laikas tada buvo irgi; norėjome gyventi, džiaugtis ir šėlti, kaip dabar jauni kad nori to pačio ir daro tą patį. Dirbdama naktiniame bare ji piešė ir alpo nuo geismų, piešdama vyrus ir aistrų, geismų apsėstas moteris. Jos tapytos moteris primena ją - Akvilę. Jos erotika tapyboje pilna muzikos, jaunystės maksimalizmo, šėlsmo ir pražūties nuojautos. Tiek daug juslumo, gašlumo ir seksualumo jos piešiniuose. Ji buvo Šaulys, kuri tikėjo, kad ji galėjo prieš gimdama pasirinkti tėvus. Buvo laiminga romantikė Australijoje, jauna kūrėja ir mirė meilės ligos pakirsta toje pačioje Australijoje. Tai va, kas turi hyperseksualumo problemų, reikia su juo elgtis atsargiai, kad būtų galima juo džiaugtis ilgai ilgai.

Manau, kad dauguma zmoniu tiek vyru, tiek moteru bijo savo seksualumo. Todel taip grieztai pasisakineja pries. Atseit "mes ne tokie, mes rimti, mums seksas nebudingas" . JUOKINGA!

Nezinau tokios dailininkes, nemaciau jos darbu. Parasyk ka ji tape. Tiksliau, koks Akviles darbas erotiskiausias?

Tipiskas isizeidusio savininko poziuris. Kada vyrai susitaikys su tuo , kad ne vien jiems GALIMA?

Žmonės neturėtų bijoti savo seksualumo, bet nevengti pasimokyti juo tinkamai naudotis, pagerindami savijautą, nuotaiką, žodžiu, sveikatą ir neprisidaryti nelaimių, ir kitokių nemalonumų. Juk seksualinis malonumas ir pasitenkinimas gerai veikia visą nervų sistemą, mažina irzlumą, priekabumą ir taip toliau. To nereiktų atsisakyti. Mano minėta Akvilė buvo tokia simpatiška “Lost girl”. Puiki, žavi vilnietė. Ir čia, forume, manau, tokių yra, kurioms be erotikos dar patinka vištos ir jų virti kiaušiniai, kaip tai Akvilei. Na, ji taip rašė mamai, kad patinka vištos ir jų kiaušiniai, o apie gaidžius tyla. Aistra, šokis ir mirtis susilieja, ištirpsta jos Newcastle’io piešiniuose. Labai keistos ir jos dvi pusseserės drobėje: tokios nekaltos, bet slapčia ištroškusios intymios meilės. Man labiausiai patiko jos paveikslas “Obuolys, 1984”. Na jau toks erotiškas, bet ne vien raudonio pilnas. Jame daug dieviškos geltonos spalvos. Vadinasi, be geismo, be aistros jame pavaizduota ir dvasių buveinė, ir geras skonis. Taigi nesistenkite nieko prarasti, o pasimėgauti reikia, kol ne vėlu, kol jaunystė supas, kad ilgai jaustumėte amžinybės alsavimą, vėją į veidą, meilės meno potepius ant kūno, ant odos ir nevengtumėte rafinuotų meilės žaidimų. Juk tai ne melas, ne apgaulė – tai meilės menas, kuriuo reik mokėt atsargiai naudotis.

[quote:3m0wkorn][/quote:3m0wkorn][/quote]

Vyram ir moterim vienodai. Buvo laikas kai ta galima daryti, bet per didelis drovumas leido tik stebeti bendraamzius is sono. Dabar jau atrodo drasos butu paciam bebrotiskiausiam zingsniui, bet jau per velu, neber su kuo, o ir entuziazmo truksta. Bandyt pasivyt prarasta laika ne iseitis, nepalengves. Ir prisiminimai veliau bus tikrai ne patys maloniausi. Tas neisnaudotu galimybiu jausmas vistiek bus, o ir priedo turesi karteli... Siuo atveju geriau rasti kur realizuoti save neatrodant "ne savo rogese". Velgi... nezinoma sitaucija ir aplinkybes... sunku vienareiksmiskai atsakyti.

Nedrąsius ir drovius žmones reiktų paskatinti įveikti baimę kitai lyčiai ir menkavertiškumo kompleksą. Pamokyti, kaip susipažinti su jiems patinkamu žmogumi, kaip užmegsti flirtą, kaip sugundyti ir pasiekti intymią palaimą, jei abiems tai priimtina be materialinio išskaičiavimo. Turtingų žmonių visiems nepakaks, kaip ir darbo visiems neužteks. Žmonės turi begales intymaus bendravimo problemų. Neturi tik agresyvūs stačiokai ir pradinukai, kurie mokytojas siunčia po velnių ir "myli" per visus galus, seksualiai priekabiauja, kartu su tėvais tempia į teismus ir akis drasko, gąsdindami savo įtakingais tėveliais arba tiesiog mafija. Jau pradinukai berniukai rodo savo klasiokėms visokias šlykščias sex sueitis be grožio, be meilės, be šilumos su patyčių, smurto, kraujo ir žeminimo elementais. Bet su agesyviais, smurtaujančiais partneriais kažin ar ilgai tempsi? O kuklūs, kultūringi žmones yra drovūs. Tai ne dabartiniai pradinukai, kurių mobiliakose pilna smurtinio sekso ir juodos pornūchos. Kodėl taip sakau? Ogi todėl, kad turių pažįstamų pedagogių, kurios pasakoja, kas vyksta mokyklose, ką randa mokinukų mobiliakuose, nors tai daryti ir draudžiama. Be to, ir pats matau bei girdžiu. Šiaip, dažnai skirtingi seksualiniai norai ir poreikiai, svajonės supykdo partnerius ir sugriauna jų darną. Seksualiniai neatitikimai baigiasi skyrybomis, pykčiu, neapykanta ir nebelieka ką saugoti. Kartais sutuoktinis ar sutuoktinė nėra verti ištikimybės, todėl ir neverta jos saugoti.

Akvilė – susirūpinusi(“Susirūpinimas, 1988”) “Kentauro mergelė, 1987”. Gal ir temos autorė Mie tokia pati, kiek galima spręsti iš jos pasisakymų, kurios ausyse, manyčiau, irgi skamba gražiausia muzika ir akyse pralekia įspūdingiausi Kauno, Vilniaus, Karaliaučiaus ir Klaipėdos miestų bokštai, kaip tai Akvilei kažkada. “Kentauro mergelė” panaši į puikų neapjodinėtą žirgą. Jos Bellevue ir australiškas Moulin Rouge – Raudonas Malūnas – gražus požiūris į gyvenimo geismą, į žmogaus aistrą senos aktorės namuose tarp antikvarinių baldų, geriant raudoną vyną. Paveikslas “Susirūpinusi” nutapytas tada, kai mes kraustėmės iš proto dėl Gorbačiovo Glasnotj ir Perestrojkos. Taip taip, tai buvo puikus metas: Glasnotj, Perestrojka, Vodka Gorbačiov. Baisiai savarankiška višta buvo, kaip save įvardindavo, nebijanti nieko, net mirties už nuodėmes, kurių mes visi turime - vienokių ar kitokių. Akvilės pasaulis, kaip ir daugėlio iš mūsų yra susipynęs, susipainiojęs psichinių ir erotinių reakcijų labirinte, elgesio ir moralės normose, susipainiojęs su jaunyste, su įstatymu, su intymumu, su sava ir kita lytimi, jos poreikiais, santykiais ir klystkeliais. Dažnai pasimetame, išsigąstame ar išmokstame tinkamai elgtis su savo ir kita lytimi kontaktuodami su žmonėmis, su asmenybėmis, su paveikslu, skulptūra, grafika, muzika, literatūra, internetu, žiniasklaida ir pornografija. Žmonės išsiskyrė iš kitų žinduolių prigimties biologinį tikslą – giminės pratęsimą-paversdami menu, kultūra, tarpusavio santykiais, harmonija, kūryba. Biologinį lytinį potraukį pavertė medžiagine dvasine, psichologine kūryba, sveikatos puoselėjimu, savęs ir kito žmogaus vystymu, puoselėjimu, ugdymu arba nesisaugojimu, neatsakomybe ir mirtimi – kita priešingybe. Kažin ar tai galima vadinti neištikimybe, o gal gyvenimo malūnu?

Pigmaleonas pasake tai, ka as norejau pasakyti. Daugeliui zmoniu seksas, tai kazkas gyvulisko (jei vyksta ne tarp sutuoktiniu), epitetai "nesvaru", "isdulkins visas kaimas", "nei suo nelips" - rodo pacio rasancio poziuri i seksa aplamai. Gal pabandykit pakilti auksciau ir i santykius, tame tarpe ir seksa zvelgti graziau.
Deja as nemoku taip graziai parasyti , kaip Pigmaleonas...

o aš nesistengiu rašyti gražai (-iau) ten kur nereikia. Prašom nelysti į mano asmeninius reikalus. Ne aš klausimo autorius ir šioje temoje neprašiau diskusijos asmeniniais klausimais.

Nemaišykite, romantika ir dviejų asmenų tarpusavio santykius. Romantika dažniausiai asmens galvoje. Tiek kiek jis pats romantikas. Kitiems tai tik juodos raidės ant balto popieriaus lapo.

Pakilti, prašom. Imkite ir pagliaudenkite su kuo Jūs užsiimsite seksu. Su vienišumi ? su bomžu ? ką berašytume vistiek norėsis tvarkingo vyro. Matėt protinga tvarkinga vyra vienišą ?! kiek jų yra?!
O tai gal suvylioti vyra iš šeimos?! kaip romantiška ar ne? Man asmeniškai čia dramatiška ...
Ne mano žodžiai. Kiek bendrauju su brandžiais asmenimis (vienišais) visa laiką akcentuojama kaip norisi prisiglausti prie artimo žmogaus. Apie ką mes kalbam? apie nepagydomus ROMANTIKUS (kurie paprastai ir lieka tokiais iki pat ..... ) ar apie DARNIA PORĄ ?!