Mano amžiaus sulaukus, nebera ką saugot

Kaip grazu ... as net pats susizavejau ... gal santykiuose reikia advokato paslaugu ,ar psichologo ? Man taip gera buvo skaityti , vos nepatikejau... Tfu , Tfu Tfu... pasivaideno .
Aciu tau pig ir visais is ti sekanciais (iomis ) Pasekmenis ...

pritariu, nes kiek pastebejau siu diplomuotu vyru pasisakymuose ne retai vis minimas ,,ilgis"... arba jis atrandamas kitu pasisakymuose ir butinai apie tai parasoma ,,nuomone"... hmmm... ko gero problem!...

Jei jau žmogus yra čia, tai savaime aišku, kad jis ar ji kažko ieško ir jiems kažko reikia. Kažko trūksta jų gyvenime. Tai kas čia nuostabaus? Nesupratau tik apie kokį ilgį čia užuomina? Vieniems reikia tiesiog pasikalbėti, išsikalbėti, kitiems susirasti draugų, draugių, dar kitiems meilę ir sukurti šeimą. Dar kiti mėgsta viską pagadinti. Kažkaip kartais būna sunku suprasti: seksoholikai blogai, kiberseksualai blogai, seksabstinentai ir vienuoliai ar vienuolės - gerai. Minimos kažkokios patologinės priklausomybės nuo sekso, kai daugelis gal tokių išvis neturi. Mano, kad čia esantys žmonės yra pasileidę, ištvirkę, neatsakingi, ne šeimos žmonės - kažkokie seks pamišėliai, kai iš tikro yra ir gali būti visai kitaip. Negi yra čia ir tokių, kurie patekę į svetainę suserga, kaip tie seimūnai ir ministeriai, melo ir demagogijos priklausomybėmis arba puola taisyti savo lyties funkcionalumą - lekia pas plastinės-rekonstrukcinės chirurgijos specialistus. Nematau aš čia nieko blogo, kai žmogui tiesiog reikia ryšio su kita lytimi: emocinio, dvasinio ir fizinio kontakto. Ir kas čia tokio? Sako, kiberseksas blogai, bet jis apsaugo sutuoktinius nuo tiesioginės fizinės neištikimybės, bet vėl kažkam negerai, nes žmona ar vyras nepajėgia konkuruoti su "on - line' internete. Nepagalvoja, kad pirmiausia tai su pačiu ar pačia kažkas negerai, o gal labai jau ir apsileido - pavertė sutuoktinį daiktu. Kiek daug žmonių nebeturi šeimų, santuokos iširusios, tai kodėl jie negali pagerinti savo savijautos su tokiu pat žmogumi? Kas čia bloga ir kokia čia neištikimybė, po paraliais? Juk vienišus ar nepatenkintus žmones kamuoja seksualinio nevisavertiškumo jausmas. Tai prie ko čia kokie tai diplomai ir noras kankinti žmones su neigiamais pasisakymais jų atžvilgiu? Lyties poreikis teikia laimę artimai dvasiškai, emociškai ir fiziškai bendrauti, draugauti ir kurti su kitos lyties atstovu. Ne tik erotika tapo šiandien svarbia, bet ir pornografijos nevengia gal intelektualūs, išsilavinę žmonės. Mano buvęs direktorius per susirinkimus stipriai plūsdavo tokius inteligentus, kad netinkamai darbe, būdėjimo metu naudojasi internetu, kad žiūri pornuchą ir daro gėdą, oi, ne prastati įstaigai. Tokia realybė. Nors ir padaugėjo seksualinių blogybių, kaip komercializmas, susvetimėjimas, šeimų nunykimas, analinės kultūros plėtra, smurtinės visuomenės statyba, kurios atves į visuomenės susidūrimą. Nesisaugodami, kvailiodami žmonės patyria daug seksualinių traumų, nusivilia kita lytimi, vyru, moterimi, santuoka, šeima, meile, patiria kasdienę nemeilę. Pradedame vadinti vieni kitus tai pirmąja, tai antrąja lytimi, kai iš tikro žmogaus lytis yra arba vyriška, arba moteriška ir skirta viena kitai. Ji būna prigęsusi, užmigusi, aktyvi ar net superaktyvi. Na ir kas čia tokio, jei superaktyvi? Argi tai kam trukdo mylėti, kurti, gyventi, jei teisingai ja naudosies ir mėgausies gyvenime viskas bus O.K.? Nėra jokios čia bjaurasties ar neištikimybės, patikėkite.

Oho, atrodo gan arši diskusija. Ir kaip nekeista labiau tarp vyriškių ir net su santykių aiškinimusi... Būdinga mums, lietuvaičiams. Vis dėl to kokie mes nepakantūs. Žaviuosi Pigmalionu. Jūs turite kantrybės kalbėtis su piktokais oponentais...
Dėl temos - jau pritariu autorei. Ir nors esu neišsiskyrusi, bet galiu pasakyti, kad santuoka jau numirusi. Ir aš buvau iškeista į kitą geresnę, bet toks gyvenimas, su tuo susitaikiau. Norėtųsi rasti žmogų, kuriam ne vien sekso reikėtų, bet po paraliais, aš esu gyva ir nors mums visada buvo brukama, kad moterims sekso nereikia, jos gali be jo apsieiti, mano atveju tai netiesa. Aš negaliu apsieiti, tai aš tada turiu ramiai sėdėti ir laukti, kol mano vyras teiksis su manim išsiskirti, nes man juodai nusibodo viską daryti pačiai, ne aš pradėjau šitą košę, nors man dėl to negeriau... Negi negali išsiskirti, jei jau manęs nereikia? Ir kokia čia tada neištikimybė? Ir manau, kad nemažai tokių šeimų kabutėse yra. Tiesiog ritamės iš inercijos. Ir nesusikalbam, nes jau nekalbam, nes jau bijomės skandalų? Nes kalbėjimas sukelia emocijas ir ne visada geras. Geriau, kad būtų ramu ir šalta... Brr.. kaip šalta. Ir bloga, labai bloga.

Na kas jau kas - amžius tikrai daugiau teisių į neištikimybę nesuteikia. Greičiau jau jaunesnis amžius suteikia daugiau pasiteisinimų prieš neištikimybę.
Ką manau apie tokius žmones? Na, o ką čia manyti - per gyvenimą žmonės daug ką pagalvoja ir taip toliau - be to toks amžius kaip čia minėtas - kaip ir susijęs su asmenybės krize - žmonės išsigąsta, kad gyvenime dar ne viską patyrė, pasiekė.
Nemanau, kad yra tokia riba nuo kada yra ar nėra prasmė susilaikyti - jei žmogus nuo pat pradžių buvo moralus, ir susilaikydavo, su amžiumi tai pasikeisti neturėtų.
Kol kas manęs neslegia jokios normos(gal po dvidešimties metų ims slėgti?)

sirdutew, jei nori atrodyti pries visus moralistus - skirkis. As taip ir padariau. Bet nieko blogo nenutiks, jei susirasi meiluziu. Geriausia ju tureti 3, tam, kad nei prie vieno neprisiristum.

Kam brandžiai moteriai reikalinga seksualinė abstinencija, jei ji lengvai gali susirasti savęs vertą partnerį, kad ir neilgam ryšiui ar santuokai? Kam jai kankintis dėl biopsichfiziologinio nevisavertiškumo ir nuolatinės depresijos? Jau ir taip seksologinė padėtis Lietuvoje yra prasta. Seksologinis neišprusimas komplikuoja vyrų ir moterų santykius. Reikia nepamiršti, kad būtent griežtos moralės šalininkai patys meluoja kasdien, ypač patekę į valdžią, kai suserga visuotine demagogijos priklausomybe. Kam reikalingos tos seksualinės neurozės ir dirbtinės, demagogų primestos fobijos? Nors šiaip smerkimai, draudimai, manieringumas, dviguba moralė, seksualinis veidmainiškumas kaip niekas kitas žadina norą kuo greičiau susirasti intymumui tinkamą partnerį. Tai traukia kaip magnetas ir nuveda mus į glėbį. Blankus tas gyvenimas be erotinės fantazijos. Kažin ar moterys čia geresnės už mus, vyrus? Dar neaišku, kas yra labiau fiziškai - biologiškai neištikimi - vyrai ar moterys? Ir taip pat neaišku dar, kam labiau to sekso reikia, ir kam jis svarbesnis - vyrams ar moterims? O vertinimai čia dažniausiai remiasi asmenine neigiama patirtimi ir nuoskaudomis. Vertinimai paremti kokio tai žmogaus neigiama dialektika. Vyro ir moters santykiai vertinami labai subjektyviai, o ne realiai. Ne taip, kaip yra iš tikro - trūksta objektyvumo ir geros valios.

Binary , pagrindine temos mintis ne neistikimybe, bet seksualiniu noru tenkinimas. As manau, jaunysteje dauguma musu dar idealistai, dar ieskome tos vieninteles meiles ir nenorim anot dalyves "susitepti", paskui is idealizmo nieko aplinkui nematome o tik Ji/Ja. Partneriai keiciasi, bet mylimes is meiles, bent taip mums atrodo. Paskui seimynines istikimybes periodas. Buitis namai vaikai nepalieka laiko mintims apie kazka daugiau. Galiausiai, kai buitis sutvarkyta, vaikai uzauginti, o partneris pasirodo visai ne toks , koks idealus buvo kazkada (gal jau tapes Ex), mes pradedam galvoti apie SAVE.

Tikrai KAM? Ar verta laukti pagyvenusio princo ant balto zirgo, kuris nuves prie altoriaus ir tada jau bus galima seksu uzsiimti "moraliai"? Tokios pasakos sekamos vaikams. O protingos karalienes ima princus ir karalius, kad sukurtu pasaka sau.

Na, už lango XXI amžius, todėl ir vyrai palengvėle susitaiko su pakitusiu pasauliumi - pakitusiais vyrų ir moterų santykiais. Ir, jeigu pora yra draugai ir dar supratingi – intymaus nukrypimo neužaštrina ir toliau gyvena. Man atrodo, kad geriau darna ir supratingumas, nei kvaili konfliktai ir barniai, kurie nieko kito neduoda - tik sugriauna draugystę, sveikatą ir santarvę. Aš nemėgstu išdavikų, bet, atrodo, kad tai, ką dažnai pavadina išdavyste, visai nėra išdavystė. Nevisada galima pasakyti, kad intymus ryšis su kita moterimi ar vyru yra išdavystė? O jei kitoks ryšys? Tai kokia tada išdavystė? Mano supratimu, tai kažkokia apriorinė išdavystė. Apriorinė išdavystė - tai tokia išdavystė, kuri gali būti ir visai ne išdavystė, o labiau neteisingas intymaus reikalo įvertinimas ir suvokimas. 0, tarkim, žodžio nesilaikymas ar pažado netęsėjimas, nepareigingumas, atsakomybės stoka, nesirūpinimas, kas tai yra? Žinokit, pasaulis yra pakitęs, vadinasi, vyrų ir moterų santykiai taip pat. Moteris nebėra kieno nors nuosavybė kaip ir vyras, ypač viena jo dalis. Bet kažkodėl ji taip suabsoliutinama, lyg tai nebūtų svarbesnių dalykų ir įsipareigojimų. Vyrą ir moterį gal reiktų pradėti vertinti pagal darbus, nuopelnus vienas kitam, pagal būtą meilę, išgyvenimus ir kitą malonią patirtį, išgyventą kartu, o ne šiaip sau kažką taip suabsoliutinant ir pakenkiant pirmiausia sau, o po to ir kitam. Juk dabar vyrai bendrauja su daugybe moterų, tarp kurių įsigyja ir neprastų draugių, lygiai taip pat kaip ir moterys. Būna tarp jų ir intymaus ryšio. Kam ta veidmainystė? Ir tie nauji draugai gali būti kartais, o dažnai ir yra kur kas geresni ir pranašesni visais aspektais už esamą ar buvusį sutuoktinį, bet ar dėl to reikia griauti šeimą, pradėti nekęsti ir krėsti šunybes viens kitam ar susirgti iš pavydo arba nugrimsti depresijon. Ir vyras neturėtų šiais laikais drausti ar pergyventi, kad žmona turi nemažą būrį draugų vyrų tarpe. Nors dabar ir susikompromitavo liberalizmas, ir grįžta senosios vertybės, bet ne visos.