"jaustis saugiam, iš čia seka socialinių ryšių poreikis, jį patenkinus,"
Pamirsk tai. Liberalus tai is pirmo zvilgsnio socialu, o isties atiena ne psidalinti, o saves tenkinti.
Cia tau galeciau pakartoti ta pati, ka vakar sakiau Boriai, kai zmogus pasiekia visus savo tikslus, jis praranda viska. Veliau nelieka prasmes gyventi.
Teologine prasme, priesas butent to ir siekia.
Drauge aš nekalbėjau apie Liberalizmą ir tikrai net nebandysiu lysti į šitą košę, kalbėjau apie pačią pradžią pirminį poreikių kilmės skirstymą iš psichologinės pusės , o jau tai kiek žmogui tie poreikiai svarbūs galite kalbėt ir apie liberalizmą. Gal aš netinkamus žodžius parinkau, gal jūs nesupratot 5 pakopa saviaktualizacija – tai nėra kada žmogus pasiekia visus savo tikslus, tai būsena kurioje jis maksimaliai motyvuotas ir geba išnaudoti visas savo galimybes. Tokie žmonės ne siekia kažko, o tiesiog yra. Tokią motyvaciją Maslow priešino su save neaktualizavusių žmonių motyvacija, kurią jis vadino deficito, trūkumo motyvacija, kuri pasireiškia tuo, kad žmogus motyvuojamas tam tikros įtampos ir diskomforto, kurie kyla atsiradus organizme kažko (pvz.:, maisto) trūkumui. Tuo tarpu save aktualizuojančių žmonių motyvaciją - būties motyvaciją - sudaro ne siekimas pašalinti trūkumą ar sumažinti įtampą, o siekimas padidinti įtampą per naujus patyrimus ir praturtinti gyvenimą. Nėra jokių specifinių elgesio tikslų, kurie būtų motyvuojanti jėga. Tokie žmonės ne tiek siekia kokio nors galutinio tikslo, kuris juos patenkintų, kiek jau tiesiog yra - spontaniški, natūralūs, išreiškiantys visą savo žmogiškumą.Tai nebėra garbės, šlovės siekimo vedamas individas(nes jie tuo metu jam nėra svarbūs), be to ir pati būsena nėra pastovi ir nekintanti .
atvirkščiai- grabės ir pripažinimo troškimas būdingas prieš.
Tyrinėdamas save aktualizavusius žmones Maslow išskyrė tam tikras jų savybes:
1. Labai efektyvus realybės suvokimas. Jie sugeba suvokti pasaulį ir kitus žmones aiškiai ir objektyviai. Jų suvokimas nėra iškraipomas tokių subjektyvių faktorių kaip jų poreikiai ir baimės. Jie mato realybę tokią, kokia ji iš tikrųjų yra, o ne tokią, kokios jiems norėtųsi.
2. Savęs, kitų žmonių ir pasaulio apskritai priėmimas. Jie gali priimti savo prigimtį - savo silpnas puse lygiai taip pat, kaip ir stiprybes - be bandymo iškreipti savo vaizdą ir be pernelyg didelių gėdos ar kaltės jausmų. Lygiai taip pat jie priima ir kitų žmonių bei viso pasaulio blogybes apskritai.
3. Spontaniškumas, paprastumas ir natūralumas. Jų elgesys atviras, tiesus ir natūralus, nepagrįstas socialiniu fasadu. Paprastai jie neslepia savo jausmų ir emocijų ar apsimeta tuo, kuo jie nėra, nors jie ir gali taip padaryti, kad neįskaudintų kito žmogaus. Tokie žmonės iš tikrųjų yra savimi, nors nebūtinai apie tai agresyviai skelbs laužydami socialines normas.
4. Susitelkimas ties problema, o ne ties savimi. Jie jaučia turį misiją savo gyvenime - darbą, kuriam ir paskiria daugiausiai savo jėgų. Dėl to jie sunkiai dirba, bet patiria iš to didžiulį malonumą. Taip jie sugeba patenkinti savo metaporeikius. Jie dirba ne dėl pinigų, šlovės ar valdžios, o tam kad išvystytų ir panaudotų savo sugebėjimus, kas skatina juos augti ir išreikšti save.
5 žmonės, todėl jie yra labiau nepriklausomi nuo kitų. Dėl to gali net atrodyti šalti ir nedraugiški, bet jie tiesiog yra labiau autonomiški nei dauguma žmonių ir neturi įsikabinti kitų, reikalaudami šilumos ir paramos.
6. Vertinimo ir suvokimo šviežumas. Jie turi sugebėjimą suvokti ir patirti pasaulį su vis nauju šviežumu ir nuostaba. Jie džiaugsis saulėlydžiu, gėle ar simfonija taip lyg pirmą kartą tai patirtų. Net kasdienini ir trivialūs dalykai yra vertinami vis naujai.(būtent šį požiūrį aš labai dažnai akcentavau - džiaugtis mažais dalykais taip kaip džiaugiasi vaikas)
7. Mistiniai arba kulminaciniai potyriai (peak experience). Jie patiria stiprios ekstazės, nuostabos, pasigerėjimo ir nušvitimo momentus. Tada jie jaučiasi dauggalintys, ypač pasitikintys ir ryžtingi. Potyris yra stiprus, orgazmiškas ir gali įvykti užsiimant iš esmės bet kokia veikla. Bet koks patyrimas tikros nuostabos, tobulumo ar judėjimo link tobulų vertybių gali sukelti kulminacinį potyrį. Savęs neaktualizavę žmonės taip pat gali apturėti kulminacinių potyrių, tačiau ne tiek daug, kaip save aktualizavę žmonės. Be to patiriantys kulminacinius potyrius nebūtinai yra mistikai, menininkai ar į religiją linkę žmonės - jie gali būti ir biznieriai , politikai ir pan.
8. Socialinis interesas. Jie sugeba jausti gilią simpatiją ir pagarbą žmonėms. Nors jie dažnai gali būti suerzinti ar depresuoti dėl atskirų žmonių elgesio, tačiau jie visada supranta kitus žmones ir trokšta padėti žmonijai.
9. Tarpasmeniniai santykiai. Nors jų artimų draugų ratas nėra labai didelis (nes maža panašių į juo žmonių) jų draugystė yra daug stipresnė ir gilesnė nei pas vidutinį žmogų. Jie draugauja su tais, kurie yra sveikesni ir labiau subrendę nei daugelis, dėl to, kad šitokie žmonės panašesni į juos. Be to jie dažnai pritraukia gausybę pasekėjų. Tokie santykiai paprastai yra vienpusiški, kadangi pasekėjai gauna daugiau iš jų, nei patys sugeba duoti.
10. Kūrybiškumas. Jie yra nepaprastai kūrybingi žmonės, nors nebūtinai visada tai susiję su menine veikla. Jie nėra menininkai, tačiau rodo savo išradingumą ir originalumą praktiškai visose savo gyvenimo srityse. Nes jie yra lankstūs, spontaniški ir nebijo daryti klaidų, panašūs į vaikus, kurie dar nėra išmokyti bijoti dėl klaidų atrodyti kvailai.
11. Demokratinis charakteris. Jie labai tolerantiški ir priima kiekvieną žmogų, nepaisydami jokių rasinių, religinių ar socialinių prietarų. Jie noriai klausosi kiekvieno žmogaus ir mokosi iš tų, iš kurių gali pasimokyti. Jie nedemonstruoja savo pranašumo prieš mažiau išsilavinusius žmones, bet yra pajėgūs su visais bendrauti lygiavertiškai.
12. Pasipriešinimas kultūrinių normų primetimui (resistance to enculturation). Šie žmonės yra autonomiški ir nepriklausomi. Todėl jie laisvai gali pasipriešinti socialiniam ir kultūriniam spaudimui galvoti ir elgtis tam tikru būdu. Jie atvirai ar tyčia nemaištaus prieš normas apskritai, tačiau jų sprendimai yra nulemiami jų pačių prigimties, o ne kultūros poveikio.