Klausimas merginoms

neatlieka todėl, kad jų neskaito, žmonės žiūri televizorių ar žioplinėja internete, tai taip ir palieka debilais...

oh ponas dieve šventas-tai tu matai tik alkoholikes, ištekėjusiais už užsieniečių? gaila, kad nematei normalių moterų, auginančių vaikus darnoje, šeimoje-su dviem mylinčiais tėvais. O aš mačiau. Moterys, begusios nuo skurdo ir alkio lietuvoje, atrado šilumą kitur. Kitur ir šeimas sukūrė.
Matai tai ką nori matyti-nori matyti tik purvą-tai jau tavo bėdos.

Taip knygos dabar neatlieka švietimo funkcijos, bet jos labai gerai lavina fantaziją ir kalbą Dabar beveik visada kokią valandėlę pabendravus su žmogum galiu pasakyti, skaito jis knygas ar ne Žinoma būna išimčių, bet jos retos...

Tegul daugiau elektra brangsta - duos Dievas mažiau žiūrėsime TV (mažiau vartosime opiumo liaudžiai), skaitysime sąpaliones internete. Laikas stabtelėti galvotrūkčiais bėgus į šviesų rytojų per kitų galvas ir bent trumpam atsigręžti į amžinąsias vertybes t`sakant - laiko įvertintą ir pripažintą literatūrą, meną, betarpišką bendravimą (ne laidais ar kitomis techn. priemonėmis).

paradoksalu, kad technologijos, kurios turėtų suartinti žmones, palengvinti bendravimą, veikia priešingai.

Kai elektra,dujos,benzinas pabrangs,pradesim skaityt knygas,brangint vienas kita,ziureti,kaip zmogus,ziuri i zmogu...matyti vienas kitame geri,ji auginti,idealizuoti...kaip seno tikejimo zmones darydavo,nusisukt nuo blogio,leisti jam paciam susivokti,ka daro ne taip,kad jame paciame auga negatyvus jausmai ir netoleruotina ji skleisti

žmonės, ką jūs kalbat???? senos geros knygos išlieka aktualios ir dabar. Štai tik truma ištrauka iš psichoterapeuto Olego Lapino pasisakymo, kuriam 100% pritariu "Jau prieš daug metų žmonės pradėjo skaityti mąstytojų kūrinius. Ir jums iš pradžių naudingi gali būti filosofų stoikų kūriniai: Senekos „Laiškai Liucijui“, Marko Aurelijaus „Sau pačiam“ ir Epikteto „ Pašnekesiai“. Vėliau gali ateiti Boecijaus „Filosofijos paguoda“, Aurelijaus Augustino „Išpažintis“ . Skaitydama šias knygas jūs pamatysite, jog žmonių pergyvenimai, dvejonės ir kančios neatsirado tik šiandien ir neapsiriboja jūsų gyvenimu. Skaitydama dviejų tūkstančių metų senumo kūrinius jūs rasite netikėtai daug jums pažįstamų dalykų." visą straipsnį rasite čia http://gyvenimas.delfi.lt/love/psicholo ... d=27439235

Gryna tiesa. Spręsti apie žmogų pagal tai kiek jis knygų perskaitė, absurdas. Išminties galima pasisemti ir kitaip. Neskaitymas nieko dar neparodo.

kiekvienas turim savo vertybių skalę, jei mergina/vaikinas vertina knygas, tai jų neskaitantis žmogus jam gali pasirodyti neįdomus iš pirmo žvilgsnio, bet jei jis yra atviras ir nusiteikęs pabendrauti su kiek kitokiais nei jis/ji yra, tai visko gali būti kad kita persona turi šansą sužavėti kitokiais pomėgiais ir vertybėm kas žino, o gal ir prikalbins paskaityti jo mėgiamo autoriaus knygas.....

Nereikia stengtis pasirodyti pasirodyti, kad aš va, skaitau, vadinasi protingas... Nereikia primesti savo nuomonės, lai viskas vystosi savaime, leiskime žmogui rinktis - žinau atvejį, kai vaikinas iki tol visai knygomis nesidomėjęs, taipogi menu, tokiu kaip teatras, muzika, susipažįnęs su viena mergina, pradėjo savo noru šį bei tą skaitinėti, pavaikščiojo po teatrus su mergina, patiko, atsirado temų pokalbiui...

beje

Atsakydamas į savo postą galiu pasakyti, kad skaitymas irgi dar nieko neparodo.

manau, jog parodo, bent jau žmogaus pastangas ieškoti savęs ir domėtis aplinkiniu pasauliu, kuris esti visokiose formose: tiek knygose, tiek gyvam bendravime.... žmogus keičiasi įtakojamas aplinkos ir atvirkščiai ir jūsų minėtas atvejis apie vaikiną, pradėjusį domėtis kultūra tai tik įrodo