Kabinu 5 metus, ar toliau verta ?

Pati ivairiausia ta reakcija gali buti. Gali sprukti i krumus daugiau nebeatsigrezdamas ir nutraukti rysi. Gali grieztai laikytis saugaus atstumo ir kaskart atsitraukti kai moteris eina prie jo artyn, o kai moteris atvesta, nebesiveja kaskart grizti prie jos atgal. Gali pasakyt griezta "Ne" ir pasiulyti likti draugais jei moteriai tai priimtina. Gali staiga "atsibusti" ir pradeti artima draugyste, bet moteru iniciatyva vyrus dazniausiai glumina nei ikvepia aktyvesniems veiksmams.

Taigi, sunku būti moterim ir keista, kai vyrai panašius klausimus užduoda Atrodo, pamiršta, kad jiems iniciatyvos teisė priklauso...
Kas man tie 3 metai? Branda Žinojimas, kad šitas vyras yra etalonas, su kuriuo lyginu visus likusius ir kol neatsirado pranašesnis, negalėjimas net mėginti kurti santykių su kitais. Kartais pagalvoji - va taip gyvenimas eina pro šoną, o tu stovi ir lauki, kartais pažadina spaudimas iš aplinkos - nusiimk rožinius akinius, tu gi nematai kiek vyrų aplink. Tada pradedi galvoti - situacija strigusi, reikėtų kažką daryti. Bet tu gi moteris . Ar dera iniciatyvą rodyti ? Prisipažinti meilėje? Pasirodyti su kitu? Kelti pavydą? Gundyti? Atsitraukti ir nebebendrauti? Priešingai, dar labiau mėginti priartėti ir mėginti pasinaudoti kokia atsitiktine "proga" (turiu tokią galimybę pvz. galėčiau kartu dirbti, bet dabar nesutinku, nes nuolat matyti manau būtų kančia). Ar tiesiog viską mesti, susiporuoti su tuo, kuris rodo iniciatyvą, bet man taip sakant "tik kad nešlykštu, bet nieko daugiau"? O gal toliau tiesiog gyventi savo gyvenimą ir kažko laukti . Gal kas turi panašios patirties? arba tiesiog įdomu išgirsti ką darytumėt tokioje situacijoje ?

Galiu pasakyti, kad panašioje situacijoje ir aš esu, tik ne toki ilga laikotarpį. galvojau jau spajusiu į viska, nes metai laiko visa tai tęsiasi, bet žiūriu yra kam ilgiau ... na aš tiek ilgai nenoriu, jei dar koki mėnesiuka pratesiu ta nežinomybe, tai ilgiau tikrai nelauksiu, kol mano simpatulka pasiryš ir pan...

Ir ką gi tu darysi?

O ka gi aš darysiu, o gi nieko ypatingo Ka galėčiau daryt?? Nesiūlysiu gi jam į lova ir pan... Jei kantrybė netruks pralauksiu menesiuka, o paskui tiesiog sau mintyse užfiksuosiu, kad tarp mūsų nieko būti nebegali...
O ka gi kita galėčiau daryt?? Neįlysiu gi žmogui į širdį ir nepasižiūrėsiu kame čia bėda... Jei žmogus metai laiko neapsisprendžia, tai nemanau, kad verta jam dar metus duoti mastymui..

o ka tu darysi ???

Tai va ir pradėjau domėtis ką tokiais atvejais daro moterys Kaip reaguoja vyrai į moterišką iniciatyvą ir pan.
Kol kas galvoju. Neapsisprendžiau ką darysiu.

O jūs imkite ir atidžiau įsiskaitykite į tai, ką rašė Barmalėjus ir visi kiti.
Lyginti su idealizuotu, iš tikro nelabai ir pažįstamu vyru, visus kitus? Jokia tai branda. O savo baimės suartėti su kitais vyrais pasiteisinimas.
O gal ir mazochistinis malonumas - daryti tai, ko nepadarysi.

Galiu auklėti ir pykti ant jūsų, kaip ant savęs pačios - keik metų šitaip sugaišau vaikydamasi chimerą. Kol sunkiai praėjo, o po to atsirado naujas veikėjas. O kai supratau, kad viskas ėmė kartotis, pasakiau sau STOP.

Jei jums patinka dabartinė jūsų būsena - puiku, tęskit ir darykite ar vieną ar kitą. O jie nepatinka - sprendimas tik vienas, keistis. Keistis pačiai, keisti savo asmenybę, savo mastymo būdą. Sunkus tai kelias. Nemanau, kad man pavyko, tačiau spėju, kad tai - ėjimas link brandos. Ir aš pati sau daug labiau patinku ir esu laimingesnė, nei tada.

Manau nuo vyro priklauso, kaip jis sureaguos į moteriška iniciatyvą. Jei taves su juo nesieja daugiau niekas pvz darbas ar kažkas kita, kur ir po visko reiks susitikti, tai paimk ir paklausk tiesiai šviesiai... Kokie jo planai ir norai?? Aišku jei tave sieja dar ir darbas ar kažkas kitas, tada paskui gali būti sunku bendrauti pvz darbe???

Viską ką darai šiame gyvenime - darai dėl savęs. Ir iniciatyvą rodai dėl savęs, o ne dėl vyro. Ir jie rodydama tą iniciatyvą tu jautiesi kaip įsidrąsinusi pelė - po nesėkmės (o su tuo konkrečiu vyru ji tau garantuota) drąsos svaigulys praeis ir ateis pagirios, su savigrauža ir savęs žeminimu (o spėju, kad tu pati net nesuvoki, bet šioje situacijoje savęs niekinimas tau ir yra tikslas).

Iniciatyva, yra gerai, jei tu ją rodai, nes tai tau natūraliai išeina, o ne todėl, kad tai paskutinis desperatiškas žingsnis. ir tai galioja visur gyvenime, ne tik bendraujant su vyrais.

Tą ir turėjau omenyje, kai sakiau apie iniciatyvą. Kai bijoma tiek sėkmės, tiek nesėkmės.
Na imsi ir paklausi bendradarbio ir jis tau neigiamai atsakys. Na ir kas?