Nesakysiu: O jūs imkite ir atidžiau įsiskaitykite į tai, ką rašė Barmalėjus ir visi kiti.
Lyginti su idealizuotu, iš tikro nelabai ir pažįstamu vyru, visus kitus? Jokia tai branda. O savo baimės suartėti su kitais vyrais pasiteisinimas.
O gal ir mazochistinis malonumas - daryti tai, ko nepadarysi.
Puikiai pažįstamas tas vyras, tik ne asmeninėje, o dalykinėje aplinkoje. Nors pažintis buvo užmegzta kaip asmeninė, tuoj pat išsiaiškinome, kad mes dar ir tos pačios srities specialistai, galėtume mums abiems labai naudingai bendradarbiauti ir nuo asmeninių reikalų viskas pamažu pakrypo dalykine linkme. Tapome artimi, geri draugai, kolegos, bendraminčiai, bet jis nustojo rodyti man dėmesį kaip moteriai. Tiesos pasakyme, kad veikia savisaugos mechanizmas, santykių bijau (sau pasiaiškinu, kad reikia, bet reikia būtent šito vyro, o jeigu nėra šito, tai nereikia jokio ir gyvenu toliau) manau yra.
Nesakysiu:
Jei jums patinka dabartinė jūsų būsena - puiku, tęskit ir darykite ar vieną ar kitą. O jie nepatinka - sprendimas tik vienas, keistis. Keistis pačiai, keisti savo asmenybę, savo mastymo būdą. Sunkus tai kelias. Nemanau, kad man pavyko, tačiau spėju, kad tai - ėjimas link brandos. Ir aš pati sau daug labiau patinku ir esu laimingesnė, nei tada.
Turbūt tai ir yra blogiausia - man tai pradeda patikti . Keistis? keisti? Konkrečiai? Ką padarėte konkrečiai, kad patinkate pati sau?
Na sau aš nepatikčiau puolusi į glėbį vyrui, kuris man rodo dėmesį, yra prieinamas, tačiau manęs nežavi, vien tik tam, kad sau įrodyčiau, kad nebijau sau leisti vėl būti poroje.
Ir dar iš kito posto - frazė "nesėkmė su šituo vyru garantuota". Kodėl taip manote?