krize

koks?

Verslo plano reikia?:)

Turbut nespejate, ar metodai paseno Sako, kad vel madingi tampa mainai, vadinami "barteriniais", ir grynuju verslui tiek nebereikes

[quote:3tm8fugk]
Pakalbėkime apie savo senelių laikus:
Dalis emigravo į USA, Braziliją ir kt., nes Lieuvoje trūko pinigų. Dalis grįžo, nusipirko ūkius, dalis liko ten. Smetoniškos Lietuvos tautinė diktatūra, su visais jos privalumais ir trūkumais, tautinio kapitalizmo pradžia, iš kur startinis kapitalas - ne paslaptis.
Po to - antras pasaulinis karas, vieni seneliai žydus šaudė, kiti juos slėpė. O dauguma - vaidino, kad nieko nemato. Dalis pabėgo į USA, dalis - Rusiją
Karo pabaiga - dalis senelių pabėgo.
Pokaris - dalis senelių į Sibirą, dalis - į stribus, dalis per prievartą statė kolūkius, dalis - į miškus partizanais išėjo. O buvo ir tokių, kurie elementariai plėšikavo.
Visko buvo tais senelių laikais.[/quote:3tm8fugk]

Matau poziciją tik iš blogosios ir niūriosios pusės (tipinio krizės paveikto žmogaus)
turėjau omeny, kad mūsų seneliai nebuvo dar tokie sumaterialėję, atitolę nuo gamtos. Buvo akyliau laikomąsi tradicijų, papročių, kas skatino visai kitokią pasaulėžiūrą į gyvenimą. Kaime kiekvienas kaimynas buvo geriausias tavo bičiulis, nereikėdavo rakinti spynų, bijotis įsilaužėlių. Jei kažkurio kaimyno namas sudegdavo, visi draugiškai sumesdavo turimas kapeikas jam atstatyti, o kas dabar? Pinigai naujas kartas pavertė į gobšią vartotojišką visuomenę, kaimai baigia nykti, įsiviešpatauja nauja globali imperija, naikindama ir vienodindama visų Europos tautų gyvus likučius į "pirk-vartok" visuomenę.
Galim apžvelgti senelių laikus ir iš pozityviosios ekonominės bei politinės pusės:
Smetonos laikai, nors ir priskiriami diktatūrinei santvarkai, pagal visas apklausas buvo žmonėms geriausi. Pažiūrėkim į ūkio rodiklius: nors Lietuva maža valstybė, tačiau pagal linų auginimą iki 1940 metų ji užėmė trečiąją
vietą pasaulyje po Rusijos ir Lenkijos. Pagal žemdirbystės plėtojimą ir iš to gaunamus pinigus vienam gyventojui buvo viena pirmųjų valstybių Europoje. Savo ekonominiu išsivystymu lenkė tokias valstybes kaip Suomija, Danija. Kol patys žinom kas neatėjo...Tad nereikia visko vertinti iš neigiamos pusės. Lietuvoj ir taip per daug tų neigiamų nuotaikų:)

Dauguma gyveno kaime tada, o dabar - mieste. Koks perversmas, kokia diktatūra, kai nebuvo aukų? Gal kas žino kiek buvo nužudyta per perversmą? Mano žiniomis - niekas. Tai va, problemų Tarpukario Lietuvoje būta, blogybių būta, bet tokio susvetimėjimo ir priešiškumo, neapykantos nebuvo. Gyvenimas buvo nelengvas, buvo sunkus, bet negalima dėl to kaltinti Lietuvos, nes reikia turėti omenyje to meto Europos ir pasaulio realijas, kaip ir dabar. Dabar Lietuvos miestuose yra labai daug svetimos ir mums priešiškos kultūros, kuri nesiintegruos į mūsų kultūrą, o lauks dienos X, bet šį kartą neišdegs pakartoti tai, kas pavykdavo anksčiau. Tarpukario Lietuva kėlėsi iš nieko, iš bakužių samanotų ir gana sparčiai. Dabar gyvenimas nepalyginamai geresnis ir lengvesnis, jei neįvyks susidūrimas pasaulyje koks tai, jei bus sumažinta socialinė atskirtis. Keista, bet Europos lėšos, skirtos socialiniai atskirčiai mažinti, ją tik didina, o čia gali baigtis blogai.

Matau poziciją tik iš blogosios ir niūriosios pusės (tipinio krizės paveikto žmogaus)
turėjau omeny, kad mūsų seneliai nebuvo dar tokie sumaterialėję, atitolę nuo gamtos. Buvo akyliau laikomąsi tradicijų, papročių, kas skatino visai kitokią pasaulėžiūrą į gyvenimą. Kaime kiekvienas kaimynas buvo geriausias tavo bičiulis, nereikėdavo rakinti spynų, bijotis įsilaužėlių. Jei kažkurio kaimyno namas sudegdavo, visi draugiškai sumesdavo turimas kapeikas jam atstatyti, o kas dabar? Pinigai naujas kartas pavertė į gobšią vartotojišką visuomenę, kaimai baigia nykti, įsiviešpatauja nauja globali imperija, naikindama ir vienodindama visų Europos tautų gyvus likučius į "pirk-vartok" visuomenę.
Galim apžvelgti senelių laikus ir iš pozityviosios ekonominės bei politinės pusės:
Smetonos laikai, nors ir priskiriami diktatūrinei santvarkai, pagal visas apklausas buvo žmonėms geriausi. Pažiūrėkim į ūkio rodiklius: nors Lietuva maža valstybė, tačiau pagal linų auginimą iki 1940 metų ji užėmė trečiąją
vietą pasaulyje po Rusijos ir Lenkijos. Pagal žemdirbystės plėtojimą ir iš to gaunamus pinigus vienam gyventojui buvo viena pirmųjų valstybių Europoje. Savo ekonominiu išsivystymu lenkė tokias valstybes kaip Suomija, Danija. Kol patys žinom kas neatėjo...Tad nereikia visko vertinti iš neigiamos pusės. Lietuvoj ir taip per daug tų neigiamų nuotaikų:)[/quote:14kw9wzn]

O aš kaip tik sakyčiau - tavo nuostata - gerai ten (ar tada) kur mūsų nėra. Nebuvo ideali ta praeitis ir nėra tokia jau bloga dabartis. Žmonės ir yra žmonės. Čia jus užplūdo žiniasklaidos baubas - vertybių nėra, visi žulikai ir žudikai. O kad dabar žmonės padeda vienas kitam - nematote - prieš kelis metus Šviekšnoje keli namai sudegė. Visi padėjo padegėliams. O šiemet Panevėžio r. žmonėms karvės nusinuodyjo - ir vėl dovanojo žmonės jiems savas karves.
Rastum piniginę gatvėje su dokumentais ir pinigais. Ką darytum? Aš žmogui gražinčiau. Manau tu irgi. Tai kodėl manai, kad tokių, kurie negrąžintų - dauguma?
Kaip visuomet - ką norim, tą ir matom.

Klaustuk, čia dėl to, kad visuose informaciniuose šaltiniuose yra rubrika "kriminalai". "Žinios" nenušviečia (arba per mažai) kas ką kam gražino, ar kitaip padėjo.
TSRS laikais, kai visas vaikas dar buvau (dabar panašus) niekas net neužsimindavo apie blogus dalykus sajungoje. Visur blogai tik pas mus gerai.
O būtų visai fainai, per žinias teigiamų emocijų.

atsakant į temą, o kam dabar lengva?!
swx

Didelė teigiama emocija - Lietuvos tūkstantmetis, Valdovų rūmų atstatymas, paminklo Kudirkai atidengimas ir nuostabi Dainų šventė. Gerai nuteikia jau ir tai, kad palengvėle pradedama atitaisyti suklastota XX amžiaus istorija, pradedami griauti Rusijos ir Lenkijos sukurti mitai ir klastotės, norėję nubraukti mūsų istoriją. Juk tai ne tik geros emocijos, bet ir įkvėpia mus didžiuotis, jaustis saugiau dėl labai įdomios, sunkios ir garbingos praeities. Tai išties geras jausmas. Mes nesame tokie jau iš pelkių ir užmaršties bei iš medžių nulipę ir prisikėlę laukiniai. Patys mokslininkai, specialistai gan dažnai, įsiteikdami, parsiduodami stipresniam, parsiduodami priešui klastoja ir meluoja labiau nei mes - paprasti žmonės. Įveiksime ir dabartines įvairių nevykusių vyriausybių ir seimų, valdančiosios klasės didžiąsias apgavystes, įveiksime krizę, sukurtą mūsų pačių ir Wall Street'o gudragalvių.

skaitau ir kyla viena minitis: tos moterys kur darbu neturi arba turi mazai apmokama ir gyvena su vaikais - kur tu vaiku teciai? ar jie kazkiek padeda...

gal kai prarandi darba ir pradeda darytis sunku isgyventi, gal tevai gali padeti, gal yra galimybe pas kazka pagyventi ir isnuomoti savo busta?

uzjauciu visus kuriems tas sunkmetis kirto is peties..belieka tapti isradingais ir suktis su tuo ka turi..Tik jeigu panikuosite, problemos neispresite.. aisku, lengva pasakyti, nusiramink ir gerai pagalvok...bet gal reiktu pagalbos pas artimus zmones, draugus paprasyti...

bus dar tu kriziu