Pazinimo paradoksas

Esu patrauklus, issilavines, bet vienisas. Daznai moterys nesupranta ir klausia "kodel?", bet as ir pats negaliu atsakyti.
Yra taip : vos tik santykiuose su moterim pajuntu, kad pradedu pelnyti moters palankuma, ar ji mane isimyli, man automatiskai dingsta susidomejimas moterimi. Dazniausiai nereikia nei sekso, nei glamoniu... Tiesiog, suvokiu, kad tuos dalykus jau galiu gauti (arba juos galiu gauti dar idejes siek tiek laiko ir pastangu) ir man tos moters nebereikia. Jei moteris manim nesidomi, irgi del jos nesistengiu (su retom isimtim, bet velgi - iki tik jai apsuku galva). Man si mano savybe nepatinka.

Is pasalies, ko gero, toks vaizdas, kad tarsi laukciau "tos savo vieninteles", delto man kitos neidomios, bet... esu realistas ir puikiai suprantu, kad man su mano charakteriu ir reikalavimais jokia moteris niekada neitiks 100%, tad, as "tos savo vieninteles" ir nesivaikau. Bet noretusi bent jau pilnavertisku santykiu, tokiu, kaip pas kitus zmones... Noriu noreti myleti, pazinti, buti kartu, myletis, bet... Netgi seksas tik pirmus kartus su naujom partnerem buna idomu. O veliau - nebe. Nors turejau ir tikrai patyrusiu partneriu, kurios super mokejo elgtis lovoje, zinojo, kada reikia daryti pauzes, kaip prisitaikyti, kada koki garsa isleisti ar kur ka liesti ir kokiu momentu Bet, net ir tas nebemotyvuoja.

Toks vaizdas, kad praradau motyvacija dometis moterims daugiau, nei draugemis. Na, vyrams tuo labiau jokiu simpatiju nejauciu. Ka daryti? Kame reikalas? Padekit.

jau taip gera... taip gera gyventi... kad net bloga;)))

pas psihoterapeuta kreipkis.........

Tau gydytis reikia, o ne apie meilę svaičioti... Nesuprantu, kur tu dar randi tokių moterų, kurios tokiu nesveiku domėtusi... Sėkmės tau...

naudojiesi tuo,kad esi isvaizdus,moterys tikisi normaliu santykiu su tavim,bet tu kaip koks donzuanas...ateis toks laikas kai pazinsi tokia moteri ir ji tau atsuks nugara,va tada ir pasikeisi

Nesu super grazuolis ar koks donzuanas. Esu paprastas, gal netgi labai vidutinis is isvaizdos. Nesu prastas, bet ir nesu tas, kokius ant zurnalu virseliu spausdina.

Del santykiu, abejoju, kad moterys tikisi is manes normaliu santykiu nuo pat pradziu. Daugumai kazkodel atrodau lovelasas, nors akivaizdu, kad toks nesu. Vertinu santykius.

Del Ugnines paminetos "nugaros" - yra tokiu, kurios atsuko nugara. Bet man kazkodel "dzin". Atsuko, tai atsuko. Juk, santykiai yra abipusis ryshys, o jei tas kitas zmogus net nenori bendrauti, norint pakeisti jo nora, teks pakeisti jo poziuri. O kam bandyti keisti zmogu (t.y. jo poziuri), kai aplinkui kitu pilna, kuriu ir keisti nereikia? Nuo to, kad moteris vaidina nepasiekiama, o gal ir yra nepasiekiama, man motyvacija nepadideja.

Man keisti is moteru tokie agresijos turintys pasisakymai, kaip "nesveikas" ir pan. Zmogus jums sirdi atveria, o jus? As gi pats sakau, kad nesu laimingas del sio dalyko, prasau patarimo, pagalbos, o ne pazeminimu.

Aš irgi, kaip Sandrytė, patarčiau kreiptis į psichoterapeutą, jei nesinori taip gyventi, kaip aprašei, o kitaip nepavyksta. Toks pasiūlymas niekaip nesusijęs su blogu tamstos vertinimu, laikymu, kad esi "nesveikas" ir pan. Labai gaila, kad dar daugelis dėl tokių sveikumo/nesveikumo, normalumo/nenormalumo prietarų bijo kreiptis pagalbos pas tuos, kurie [b:3v6v9gns]realiai, veiksmingai gali padėti[/b:3v6v9gns]. Rašau iš savo patirties. Nėra idealaus normalaus žmogaus. Tik vieni, atradę savo trukdančias silnybes, imasi priemonių jas keisti, o kiti, kad nepakenktų kažkokiam iliuziniam savo "geram vardui", paslapčia užsiima saviveikla ir neišmanydami savo reikalus dar pablogina.

Su kiek psichologu/psichoterapeutu esu bendravusi, tai toks vaizdas, kad jiems patiems reikia pagalbos

Geriausiai kiek yra padeje, tai zmones is pasalies. Jie, kazkodel netgi geriau nei artimi zmones mato situacija objektyviai.

gal kai sutiksi tikrai idomia moteri viskas pasikeis...
bet tikriausiai mazai vilties...tau patinka siekti o kai pasieki yra nebeidomu...pacios meiles, daugystes nevertini...gal tam dar nesubrendai ir tiek..gal niekad nesubresi...
jeigu nenori tureti moters kaip drauges salia, dalintis su ja gyvenimu gi neprisiversi ..ir psichologai nemanau , kad pades...

Nėra taktiška eiti per visas,jei žinai,kad vėl bus tas pats.