Mano vaikinas nori, kad pasidaryčiau abortą

Gimdyk ta vaika. Ir su vaikinuku nutrauk rysius visai. Kelkis pas tevus jei gali. Suprask, tavo vaikinui tai gali buti trauma. Jam reikia susivokti. Ir jei jis siulo aborta- tai gali buti tokia reakcija pas vyra, visko buna. Ir tai nereiskia kad jis to nori isties. Patikek vyrui pirmas vaikas irgi yra ivykis ir visi ivairiai reaguoja, kaip ir moterims buna visokios pogimdymines depresijos. Bet jis susipras ir atbegs pas tave. Jei neatbegs- bus kitas, tikras vyras. Sekmes. Vaikai yra nuostabus dalykas. Jei nori vaiko ir ji mylesi- butinai gimdyk.

Daktaras Džekilas ir ponas Haidnas?

Gyvenimas yra ivairiu spalvu. Ir nereikia cia visiems ple moralistus humanistus vaidinti. Lietuvoje padaroma labai daug abortu. O kai paskaitau foruma- atrodo kad cia kalba eina apie kazkokia mistika. Ir visi atrodo labai myli vaikus. O kai iseini i gatve ir matai kaip motinos dauzo vaikus savo. Kaip darzelyje aukletojos tyciojasi is vaiku ir mokykloje tas pats. Kazin kur Jusu isverstas tas gerumas.

Pasiskaičius tavo žinutę, atrodo, kad išvis geriau iš karto stelirizaciją pasidaryti, kad tik nereikėtų į tokį baisų pasaulį vaikų išleisti. Kur dingo gyvenimo spalvos?

ką čia ir kalbėt vis tas materialistinis požiūris.
Norėčiau primint kad žmogus ne tik kūnas bet ir siela. O ta siela jau yra nuo pat pradėjimo. Žudyt žmogų visada nusiklatimas kad ir keik mažas jo kūnas dar būtų. Vaikas pas tėvus ateina kai tam yra laikas. Jeigu vyras nesubrendes ir 30 paauglį vaidina tai didelė problema.
gal suaugs gal ne.
kai mano vyras man tai pasiūlė tai jam pasakiau, kad gali iškart ir mane nužudyt ir problėma bus išspresta. Siutina toks požiūris iš vyrų pusės, paprastai tokiems moterys tik daiktas pasimėgavimui. O paskui ai kokia nedidelė problemėlė ištiko ir kaip gi tu išdrisai būti šiame žiauriame pasaulyje vaisinga? Pasaulys niekad ir nebuvo rojus. mes šiais laikais gyvenam dar gana gerai. Ir paprastai kiekvienas vaikas savo dalia atsineša ir galimybės jam išlaikyti atsiranda tik reikia stengtis ir rankų nenuleist.
Sekmės tau ir patikėk viskas bus gerai.

as patyriau persileidima...netekau to vaikelio..

pries savaite dar maciau JI ultragarsu savyje..

o mano draugas - atsipeikejo paprase , kad tekeciau uz jo..sake apgalvojo pabuvo be manes ir suprato kokia as jam brangi...

bet mano gyvenimas sugruves jau....

daktare sako persileidimas ivyko del streso ir nervu..

gal tai neteisinga ,. bet as kaltinu tik JI - jei butu pagalvojes anksciau to nebutu ivyke..jei butu prisiemes atsakomybe...po metu mes jau butume grazi seima..su vaikuciu..

o dabar tikriausiai as jam niekada neatleisiu - tegul kankinasi..

atsakymas buvo NE...

būtinai gimdyk, vaikas - bet kuriuo atveju tai didžiulė laimė. kaip mielai pati auginčiau vaiką nuo žmogaus, kurį labai myliu, bet su kuriuo niekada pati nebūsiu, nors ir viena... o tau linkiu ištvermės ir stiprybės

labai daug neshtumas nutruksta labai anksti. kartais, net nespeji suzhinoti, kad laukiesi. Taip gamta pasirupina.

Todel nereikia ieskoti kaltu. Zinoma, taip lengviau, kai gali durti pirstu ir pasakyti JIS KALTAS!
bet ar tikrai tai yra teisinga?

Sunku...O kaltint kita visalaik lengviau...ir kas butu jeigu butu...gyvenimas tesiasi...pakeist neimanoma...deja,kad ir kaip noretusi...

uzjauciu Slapta, as taip pat turiu skaudzia patirti. labai jau laukem antro leliuko, ir viskas buvo gerai, tik vakare pasirode kraujas... ligonineje tik alejo pasakyti kad geri vaisiai neiskrenta (buvo 13 sav). ta akimirka sustojo viskas... teko daryti ambrazija... labai paaike vyras seima, bet nuo to lengviau nera. galvoje atrodo viskas suvokiama kad taip atsitinka, bet sirdyje chaosas. naktimis daznai sapnuoju savo leleika, kuri atima is manes... ir negaliu ramiai skaityti kai zmones savo noru tokius dalykus daro. manau sunku ne tik man bet ir vyrui bet jis stengias to neparodyti. ta diena verkem kartu...