Kas jums yra neištikimybė?

Jeigu mergina pati pasisako kad myli kita, o manes nebemyli nebegaliu to traktuoti kaip neistikimybes. Turiu tai ivardinti kaip nutrukusius santykius mano atzvilgiu. Ir jau nesvarbu juridinis sio klausimo aspektas (galiojanti/negaliojanti santuoka ar partnerystes sutartis).

Aciu, Arunai KLP, supratau Sutinku

O as manau kad jei atleidai neistikimybe (arba su ja susitaikei, nesvarbu, kokia ji bebutu, vienkartine, netycine, ilgalaike ar pan.), tai ilgainiui prie jos pripranti ir nebeskiri tam tiek daug reiksmes. Zinoma, atleisti ir susitaikyti - ne tie patys zodziai. bet minti galbut supratote. paskui tiesiog nebe taip skauda. tik.. pats jautiesi vis didesniu menkaverciu. kita vertus, visada reikia ramiai pasverti, ar del neistikimybes verta viska draskyti (jei yra seima). tiesiog pasveri ka gauni ir ka prarandi. jokiu budu sprendimu negalima priimti esant TOS BUSENOS. kai esi ka tik suzinojes ar pan.

Sutinku, kad negalima sprendimu priimti, esant TOS BUSENOS, taciau as asmeniskai juos priimciau, esant kitokios busenos, egzistuoti negaliu Kiekvienas esam sirtingi

Visada sau ir kitiems sakiau - ko jau ko, neistikimybes neatleisciau. is pradziu buvau itikinta, kad man vaidenasi.. paskui kad as jau paranojike.. galu gale truko kantrybe, pasamdziau detektyvus ir - turiu faktus. bet jie nieko nekeicia, nes per tiek metu.. pripratau ir man su siuo zmogumi tai nebera svarbu. manau kad tai - is dalies ir asmeninis reikalas. as visus santuokos metus buvau istikima. iki pat paskutinio laso. ne del jo, jis jau nebuvo to vertas. bet del saves. savo vertybiu ir isitikinimu. zaviuosi tomis moterimis, kurios sugeba ne klausytis pasiteisinimu apie alko ir aplinkybes, arba dar blogiau - kad jai vaidenasi, bet viska issprendzia pagal save. saunuoles. nes.. nors ir galima atleisti, galima susitaikyti, santykius visa tai is esmes keicia.

Jokiu budu kitu nenoreciau nei teisinti, nei teisti, noreciau, kad suprastumet teisingai, cia tik mano nuomone issakyta. Svarbu atrasti tai, kas jus tenkina. Kaip matot, detektyvai tikrai problemu neisspres, o tik, manau, paastrins ir taip kraujuojancias zaizdas

Neištikimybė tai tiesiog didžiausia nepagarba mylimajam...

mano manymu neistikimybe pagrindinis dalykas kurio neatleisciau vyrui.... nors visi kazkada nukrypstam nuo kelio

Žiūrint kokia neištikimybė, juk gali būt tik netyčinis vienas kartas, o gali būt pastovi neištikimybė, tada jau tragedija, nes tai jau rodo, kad meilės nera nei lašo ir tokios neištikimybės jau negalima atleist, nei vyruj nei moteriai

Iš dalies akivaizdu, kad moterims svarbiau fizinė ištikimybė ir seksiukas, o vyrams dvasinė ištikimybė ir draugystė. Vyrams tai yra kur kas svarbesni už seksiuką dalykai. Aritmetiškai abi pusės vienodos neištikimybės plotmėje. Tiek vyrai, tiek moterys yra vienodai neištikimi, jei nors kiek kažkada mokėtės aritmetikos, tai nesunku suprasti ir pripažinti. Tiek vyrai, tiek moterys, dėl tos pačios evoliucijos poreikių ir Gamtos reikalavimų yra neištikimi, nes Gamta, prigimtis verčia šlietis prie stipresnio, prie gražesnio, prie turtingesnio, prie kultūringesnio, prie labiau išsivysčiusio nei tavo žmona ar vyras duotu momentu, kurie dar yra ir pabodę, ir pabodimo sindromo prispirti. Juk ne šiaip sau buvo sukurta tema "Jeigu moteris nenori turėti nuo šio vyro vaikų? Vadinasi, suprask, kad nenori turėti nuo nekonkurentabilaus kuklaus vyro vaikų, kurio genai per prasti gražuolei, todėl pasieškoma su stipriais genais vyrukas ir pratęsiama giminė, bet gyvenama su savo teisėtu vyru, kurio vaikai negalėtų prasimušti šiam pasauly. Tokių vyrų yra labai daug, o turtingų labai mažai. Juk ne šiaip sau moterys seksualiai priekabiauja tik prie turtingų vyrų, prie direktorių, stambių akcininkų ir tas akivaizdžiai matosi darbe, naktiniame Vilniuje. Moterys irgi seksualiai priekabiauja, bet tik vyrai nesiskundžia, kartai net praeiti tokiam gigantui moterys, ypač jaunos, neduoda.