Kaip išgyventi išsiskyrimą?

]as pati isgyvenau meile..del kurios po to gailejaus..nylejau niena vaikina..kuris potoo mane paliko ir susirado kita..
jei jis dabar manes atsiprasytu as jam tikrai atleisciau nes per daug jy myliu..;[***
ir patariu jums visiems jei taip atsitiko nenukabinti nosies..ir pabandyti sisitaikyti su savo mylimuoju..;]**

manyčiau jei jau viena karta padėtas taškas, tai lai ir būna taškas...
baisiai sunku išgyvent išsiskyrima, ypač kai buvo šeima, yra vaikas.... kad ir kaip sunku, būtina viska kažkaip išgyventi... kaip? dar pati sau neatsakiau į šį kalausima... praėjo metai, bet skauda lygiai taip pat kai teko išeit iš namų... kurį laika siutau, pykau - buvo lengviau, dabar kai daugiau mažiau susitaikiau kad jau tikrai viskas - begalo sunku susitikti... užsimiršti ir išgyventi būtų kur kas lengviau jei nereiktų matytis, bet tai neįmanoma, nes mus riša vaikas ir visa likusį gyvenima riš...
taip sutinku, veikla, menas, kūryba, nauji draugai, darbas, pramogos - visa tai padeda užsimiršti, bet tik laikinai, tik tam kartui... niekas kitas šito skausmo neišgyvens, tik pats žmogus.... kiek tam skirta ašarų tiek ir turėsi išverkti ir nesvarbu kiek tai užtruks - metus, du ar daugiau...
tiesiog noriu pasakyti, kad patyrę išsiskyrima žmonės tikrai bando kabintis į gyvenima, į kitus, visur aplinkui ieško palaikymo, supratimo, paguodos... labai svarbu tokio žmogaus neatstumti, o visada jį paguosti ir išklausyti ir viena diena jis tikrai atsigaus ir vėl sužydės...
esu optimistė, todėl tuo labai tikiu... tikiu, kad ir pati viena diena pagaliau sužydėsiu

Pagal mane isgyventi ir patarti labai sunku..Taip, darbas, kazkokia veikla padeda dienos metu negalvoti, uzsimirsti, atsijungti nuo visko. Bet kai sugrizti i tuscius namus, kuriuose Tu viena ir vakarai ir naktys be galo ilgos. Issiskyrem pries 2 metus, bet skauda dar ir dabar, nes gyvenome 23 metus ir buvau palikta, kaip niekam nebereikalinga, nes pagal ta sparnuota fraze--musu nieks nebesieja, vaikai uzauge... Suprask, tarnaite nebereikalinga, seimoje etatu mazinimas....niekam to nelinkiu... lieka tik egzistuoti vienai...

Nenusimink, bus tavo gatvėj šventė

Tai yra vienas sunkiausiu isbandymu... GALIMA DUOTI AIBES PATARIMU, BET GALUTINIS REZULTATAS VIS TIEK - SKAUSMAS. Paguodai turiu viena statistiskai patikima patarima: sis skausmas trunka 5 metus! Toliau viskas pradeda rimti ir tik nuo taves priklauso, ar pasveiksi nuo sio skausmo. Jeigu noresi, gyvenime surasi KAZKA (nebutinai kitos lyties pavidalu), kas padarys tave laiminga, o tavo gyvenimui ines nauju vertingu pokyciu, kuriu neturejai jokiu sansu patriti su juo/ja...
Jei manai, kad as neteisi, parasyk man po 5 metu!

Kas benutiktu gyvenime , viskas tik i gera, bent jau savo likime tai matau. Kartais issiskyrimai atrodo baisus ir skausmingi, bet dabar tik dejoju Dievui, kad taip ivyko. Vienos durys uzsidaro, kitos atsiveria. Reikia trupucio tikejimo ir meiles sau ... Tegul jis iseina, palieka, bet Tavo esmes verte nuo to nesikeicia. Klausykite geros muzikos (nes ji geriausiai gali pakyleti), prisiminkit kaip gera buvo jaunystej, kaip jautetes, nes vilciu buvo daugiau nei rupesciu... gi galima atgimti naujam gyvenimui, argi ne? Mylekit save, tai svarbiausia, ir trauksite kitus kaip magnetas , pasirupinkit savo isvaizda. Ir as buvau save "nurasius", bet pasirode angelas (vyras ), kuris parode man kokia is tiesu esu. Jis neliko su manim, bet esu be galo dekinga jam, kad atsistojau ant koju ir vel gyvenu. Viskas bus gerai, praeis kiek laiko ir pamatysi viska kitoj sviesoj. Tikrai tikrai.

Buna ivairiu atveju...Su vienu vaikinu issiskyriau beveik pries metus ir iekaip negaliu jo pamirsti ir vis dar bijau kitu vaikinu meiles...
Neseniai palikau vaikina 7men isdraugavau su juo,o palykimo priezastis,baime per daug nenudegti.Zinau,kad tas zmogus dabar labai baisiai kencia,taip kaip as kentejau kai paliko mane. Bet jai sirdis jau uzimta vieno zmogaus,tai ito taip greitai nepamilsi...Viskas priklauso nuo jausmu.

Vistiek nesupratau, jei jau širdis užimta vieno žmogaus, tai kurių galų dar 7 mėn. gadinti kitam gyvenimą

Sweiki as ir db kenciu ta skausma.Nieko nebenoru bet verciu save kur iseiti, viduje kaip akmuo noru verkti bet negaliu...Zinau kad vienas vaistas yra LAIKAS, bet jis tuo paciu tik dar labiau zudo...

Aciu uz palaikyma ir patarimus.Bandau visokius uzsiemimus, pakeiciau stiliu. Visi sako, kad atjaunejau ir pasikeiciau visapusiskai. Bet tai tik mano isore, o vidus vis dar kaukia....Ypac jei susitinku savo eks. Bandysiu isgyvent...