Kaip išgyventi išsiskyrimą?

Perskaiciau beveik visus komentarus, asaros riedejo kaip pupos...man nuo issiskyrimo praejo jau puse metu, atrodo jau buvau susitaikius, nors ir lb skaudziai, bet...artejant sventems vel viskas atgijo...taip truksta artimo zmogaus, savo zmogaus ,tokiu graziu metu laiku, vis pagaunu save galvojant darytume ta ir ana, pirkciau jam ta ar ana...sutinku su daugumos komentarais, kad reikia kuo daugiau veiklos, tai padeda uzsimirsti, bet manau, apie buvusiji vistiek vienokios ar kitokios mintys kils tol, kol neatsiras kitas, kol kazkas neuzpildys tos tustumos, vienatves jausmo......
[quote][/quote]

sveiki...mane vaikinas paliko po 3.5metu draugystes...priezastis:nezino ko nori is gyvenimo...sako noriu pabuti vienas pagyventi sau...kaip man jaustis,kai jis taip pasake???atsakau :sugniuzdyta....atrodo viskas buvo gerai ir viena diena kaip is giedro dangau tokia zinia...jau 4diena kaip viena esu....verkiu diena is dienos...nevalgau... vandeniu tegyvenu...ka man daryti???suprasciau jei butu pasake va as isimylejau kita ar pan,bet sako as neturiu kitos as noriu pabuti vienas...sako laikas viska parodys ar busime kartu ar ne;/o man tokie zodziai kaip peilis i sirdi;/atrodo cia viska planavom kureme ,o jis per viena diena visko atsisake.Parasiau jam ,kad ateitu savo daiktu susirinkti is mano namu ,o jis net atsakymo nesugeba parasyti...skauda sirdi,labai skauda.

Tau reikėtų daugiau išeiti į žmones. Draugystė tik su skausmu gana sunkus dalykas... Su laiku suprasi, kad negalima susilieti su kitu žmogum iki širdies gelmių... bet tam reikia nueiti atitinkamą laiko atkarpą ...

Pažįstu tokį vyruką,kuris žaidžia pagal tokias taisykles. Matyt tam turi priežasčių ... O aprašomas žmogus, manau, irgi išsigando besikalančių jausmų. Jie vistiek per laiką prasikala, o kai nenorima įsipareigojimų, reikia bėgti ... bėgti neatsigręžiant ... Taip gyventi lengviau ... tikrai ...

Neskubėkite jo varyti iš savo gyvenimo, iš tikrųjų palaukite. Tik galėjote jo pasiklausti, kiek laiko jis planuoja būti vienas. Kartais 10 dienų užtenka, kad grįžtų. Gal nenori jis skirtis su jumis, jei daiktų neatsiima, o iš tikrųjų nori pabuti vienas ir suprasti save. Suteikite jam tą galimybę. Jei galite.

Kažkada senai kai buvau jaunas ir nelabai subrendes irgi palikau mergina po ilgos draugystes, beveik lygiai taipat aš jai pasakiau..Sumurmejau kažką kad noriu pabūti vienas, pagalvoti ir padejau rageli...Tada nežinojau pats kodėl taip elgiuos...Dabar manau jau žinau. Tiesiog praejus keletui draugystes metų atsiranda pastovumo pojutis, rutina (gasdinantis dalykai jaunam bachurui) Pradedi galvoti STOP ar myliu ar aš to noriu...Nebelieka tos aklos aistros, klaidingai gali pasirodyti kad ir meilės nebelieka (na tavo atveju gal ir ištikrujų nebeliko nžn) bet jei čia tas pats variantas kaip ir man tai duok jam laiko, bet ir neleisk apie save pamiršti paskambink, parašyk...Arba gryš kaip ciuckis uodega nuleides po kokio pusmečio, arba ne...Na o nuo to protą praližuojančio skausmo tai niekur tu dabar nepasislėpsi, teks iškentėt...po truputi darysis lengviau...

Kažkada senai kai buvau jaunas ir nelabai subrendes irgi palikau mergina po ilgos draugystes, beveik lygiai taipat aš jai pasakiau..Sumurmejau kažką kad noriu pabūti vienas, pagalvoti ir padejau rageli...Tada nežinojau pats kodėl taip elgiuos...Dabar manau jau žinau. Tiesiog praejus keletui draugystes metų atsiranda pastovumo pojutis, rutina (gasdinantis dalykai jaunam bachurui) Pradedi galvoti STOP ar myliu ar aš to noriu...Nebelieka tos aklos aistros, klaidingai gali pasirodyti kad ir meilės nebelieka (na tavo atveju gal ir ištikrujų nebeliko nžn) bet jei čia tas pats variantas kaip ir man tai duok jam laiko, bet ir neleisk apie save pamiršti paskambink, parašyk...Arba gryš kaip ciuckis uodega nuleides po kokio pusmečio, arba ne...Na o nuo to protą praližuojančio skausmo tai niekur tu dabar nepasislėpsi, teks iškentėt...po truputi darysis lengviau...[/quote]
Brandu Man patiko

Man ir taip panasiai atsitiko,draugavau su vaikinu 3,5 metu,viskas buvo tiesiog puiku,dovanas dovanodavo ,net zieda padovanojo,zadejo gal kada susituoksime,isvaziuodavo i uzsieni keliems menesiams padirbeti,grizdavo ir budavo viskas puiku,spalio men.vel isvaziavo,zadejo kaledoms grizti,bet negrizo,na galvoju gris pavasari,kasdien skypu snekedavomes ir nieko net neitariau,kad kazkas ne taip,pries kelias dienas suzinojau,kad ten ieskosi moteru,tiesiog plysta sirdis is skausmo,verkiu per dienas ir naktis,taip sunku,kad neimanoma net apsakyti ka isgyvenu,aisku galima kazkuo uzsiimti,bet nieko nesinori,viskas is ranku krenta,vos i darba istengiu nueiti,galima ieskoti nauju pazinciu,bet sunku kazka rimto surasti....esu viskuo nusivylusi

tai kad gal nenusivylusi, juk jau pasirinkai kelia naujo ieskotis. Kai zmogus nusivyles, tai nepuola tuoj registruotis i svetaine

Matyt tavo draugas nusprendė pasilikti užsienyje visam laikui, arba jūsų išsiskyrimai jo fiziologijai yra per ilgi.
Savo dukterims dažnai primindavau, kad geriau tegu jus myli, negu atvirkščiai... Gaila tik , kad nevisos gali prisiimti vyrą , jam nieko nejausdamos.

Taigi, jei draugas grįš pas tave, neišsiduok ką žinai ir jei jautiesi esanti mylima, prisiimk ... Vyrai kitaip sutverti... jie sexso nesieja su meile...