Kaip išgyventi išsiskyrimą?

cia ne tas atvejis kai jaunas nezino ko nori jam 29 bus ir jis man sake kad myli ruosiames gyvent kartu buvo daug planu, ir staiga jis pasake kad nemyli ir niekada nemylejo, jei as buciau zinojusi ar bent jautusi kad kazkas ne taip bet viskas atrode taip gerai del to ir skaudziausia ir jis dar pasake kad gal kada nors jis pasakys kodel pakeite nuomone, ir kas blogiausia kad jis net neisdriso su manim pasneketi paziureti man i akis tik per sms parasyti, as taves nemyliu, kaip taip gali buti ir ka dabar man daryt, kai viskas griuva aplink, padekit patarkit ka nors

Svarbiausia uzsiimti kita veikla, kuri padetu tai pamirsti arba dar geriau susirasti kita partneri jei tai imanoma.

Patarti mes galim, bet tau vis tiek viska reikes isgyventi paciai. Gerai butu,jei salia butu zmogus, sugebantis tiesiog isklausyt.

Pasiguosti galima bent jau tuo, kad turbut nerastum suaugusio zmogaus, kuris bent syki gyvenime neisgyventu del nelaimingos meiles. Ir jei visi del to mirtu, jau ir zmonijos nebebutu. Taigi, uzsidare sios durys. Atsidarys naujos anksciau ar veliau.Galbut jos ves i tobulesnius, laimingesnis santykius. Tikek tuo. Ateis tavo laikas. Ir dar:gerai kad taves su 2 vaikais nepaliko tavo vyras (ir taip deja nutinka)...

Išsiskyriau su vaikinu po daugiau nei 5 metų draugystės, po to dar metus bendravom kaip pora, bet, viešumoj buvom atskirai, o tada BUMT iš giedro dangaus nieko dorai nepaaiškinęs pranešė, kad nieko neišeina ir mes nebegalim bendrauti. Sužinojau, kad įsimylėjo kitą. Buvo velniškai skaudu, plėšiausi, bandžiau pasikalbėti, išsiaiškinti, bet viskas atšokdavo kaip nuo sienos. Sunku žodžiais nusakyti, kas tuo metu dėjosi viduj. Ištisai verkiau. Matyt, jam nieko neišėjo, nes praėjus keliems mėnesiams pradėjau sulaukti skambučių iš jo. Reti jie buvo, bet labai laukiami. Flirtas iš jo pusės vėl sukirbino jausmus, sugrąžino viltis, kad gal dar ne viskas.. O bet tačiau.. Sužinojau, kad šalia dėmesio man, tuo pat metu intensyviai rezga naujas pažintis su kitom. Tada supratau, kad jausmų nėra – esu atsarginis planas B, jei taip ir nesutiktų savo meilės. Visos viltys išbyrėjo. Negaliu susitaikyti, kad nemylėjo. Beprotiškai skaudėjo, tačiau nutraukiau bendravimą ir jis neprieštaravo. Matyt nebuvo svarbu. Bandau užgniaužti jausmus.., bet skauda lygiai taip.. Sunku, kartais apima panika ir norisi rėkti. Suprantu reikia laiko, daug, daug laiko.

Gali lankytis pas gydytojus, gerti saujas vaistu, bet viska isgydys deja, tik LAIKAS.
Turi iskenteti..Man beveik praejo po 2 metu..

Su salyga, kad daugiau nebebendrausit , kitaip ir laikas nepades. Geriausia manau yra viska isgyventi , priimti ir susitaikyti. Galbut net "numirti" kiekviena vakara einant miegot, kol pasveiksi...arba atgimsi is naujo. (Cia ne visiem)

Ar tu manai, kad tave myli tik vienas zmogus?...gerai pamastyk.

Rimta problema su kuria as dar ir dabar susidures. Buna praeina,buna prisimeni ir taip...pagrinde vakarais...

Labai teisingai pasakyta. Ir tie patarimai juk remiasi tik kiekvieno asmenine patirtimi, kuri nebūtinai tinka kitam. Kiekvienam savo.