Svečias:
Taip galvodamas tik nepakliūk į tokią situaciją. Logiškai mąstant, turėtų būt taip, kaip ir sakai, bet realybė kitokia.
Patarimas visiems: jei jau įsileidžiat bobą į savo namus, jokių priregistravimų tuose namuose negali būti, tegul būna registruota kitur. O jei priregistruosit ir jos vaikus, tai iškart galit kilpą sau rišt
Nors ir juokingai situacija skamba, tačiau tiesos yra - visas turtas, kurį sugyventiniai įgijo bendrai gyvendami ar naudojo bendrai, gali būti padalytas vieno sugyventinio reikalavimu teismo tvarka, pasibaigus jų bendram gyvenimui arba vienam mirus, jei tarp sugyventinių nebuvo sudaryta [u:x1o9dtgi]partnerystės sutartis dėl turto padalijimo[/u:x1o9dtgi]. Gyvenamasis namas ar butas, kuris nuosavybės teise priklauso vienam sugyventiniui ir buvo įgytas prieš prasidedant jų partnerystei, gali būti paliktas kitam, jei sugyventiniai turi bendrų nepilnamečių vaikų arba dėl savo sveikatos, amžiaus ar kitų svarbių aplinkybių neturi savo gyvenamosios patalpos. Juokinga situacija ir su sugyventinio statuso įrodymu, jis gali būti priskirtas išklausius liudininkų(kaimynų, giminių, draugų) parodymus, kaip įrodymus pasitelkiant rašytinę korespondenciją - laiškus, siuntų pristatymo kvitus, sąskaitas už prekes ar paslaugas, adresuotas sugyventinių bendros gyvenamosios vietos adresu. Praktiškai net nuomininkė pragyvenusi ilgesnį laiką, be oficialiai įformintos nuomos sutarties turėtų galimybę šių spragų pagalba pretenduoti į kažkokią dalį turto, tad visiems rekomenduoju visas su turtą liečiančias sutartis tvirtinti dalyvaujant notarams. Prisiminkit, kad neaiškių kėslų neturintis žmogus/partneris dėl sutarčių sudarymo netik neįsižeis, bet ir supras, kad tai palanku abiems, toliau - jau abipusis reikalas, bus noras "susibendrint" spėsit.