skausmas: Sveiki, mielieji, tokią šventinę dieną turiu iškelti nelabai smagią temą. Nelabai suprantu kas darosi mano šeimoj, tiksliau mums su partneriu. Jis duoda suprasti, kad intymių santykių jis nesureikšmina. Yra jie - gerai, nėra - irgi neblogai. Dėl aplinkybių laikinai negalime būti kartu, nors labai pasistengus jam jis galėtų bent retkarčiais sudaryti sąlygas susitikti. Ta situacija mums kiekvieną pusmetį iškyla, jau 2 metai, nes tada būname atskirai. Esu normali jauna moteris, ir bent vieną kartą savaitėje intymūs santykiai man yra reikalingi, nes myliu savo žmogų. Jis teigia kad prisitaiko prie nepalankių sąlygų, aišku kaip - masturbacija. Siūlo ir man pačiai taip daryti, o man tai nepadeda, negera, jaučiuosi įsitempusi. O blogiausia kad prasidėjo įvairūs kūno skausmai. Skauda širdį, skrandį, pilvą, pūslę raižo.. Sielą irgi skauda, jei galima taip pasakyti. dažnai verkiu, pykstu nežinia ko..Gydytoja ištyrė, išklausinėjo. Teko prisipažinti apie sekso nebuvimą. Patarė labai geranoriškai ir draugiškai susirasti meilužį, nes skausmai nesiliaus, o prives iki somatikos, kai jau įsimeta tikra liga. Dabar aš visiškai sveika, o skausmai tik nervinio pobūdžio. Niekada nebuvau super aistringa, partnerių turėjau labai mažai pagal dabartinius laikus, ir man labai sunku būtų apgaudinėti saviškį su kitu. Bet dėl sveikatos sutrikimų tapau irzli, nuolat arti ašarų, ir jaučiu kad negalėsiu greit dirbti. Darbe problemos taip pat atsirado, turėsiu keisti darbą, o tai tokioje būsenoje padaryti sunku, darbdaviui vaizdelis isterikės nepatiks... Ką patartumėte daryti? Paklausyti savo gydytojos? Na, dar yra vibratoriai etc, bet man reikia GYVO žmogaus prisilietimo... Su partneriu kalbėjausi apie tai jau daugybę kartų, o jis apsimeta kad nesupranta arba nesupranta iš tiesų. Sakiau kažkada kad rasiu meilužį, tai labai supyko...Ar čia bus tikra neištikimybė? Nenoriu sirgti, noriu gyventi pilnavertį gyvenimą. Bet myliu savo partnerį. O gal meilė ne taip svarbu? Pastebėjau, kad ji tik daugiausia kančių atneša... Beje, nuo vaikystės buvau ir tebesu dvasinga. Bet gal tokiems kaip aš gamta ir smogia skaudžiausiai - kad bandžiau neigti kūno poreikius, buvau visada dorovinga? Jūsų teismui...ačiū.
O kodėl negali pati pas ji nuvažiuoti?