Gyvenimas kartu

Taip, nesakei, kaip nesakiau ir aš savo pasisakyme apie gyvenima atskirai, paminėdama kelia. tuo tik norejau pabrėžti kiekvieno žmogaus individuaulumą
Aš ištikrųjų, Tamstai dėkinga, kad žinai kuriuo keliu turėčiau eiti. Netgi pabandysiu pasiguglint, nes galimas dalykas, kad įvėliau
klaidų. Kur įžvelgei kaltinimą, drugnam? O pvz lengvos jumoro gaidelės ten nesijautė??
Kitokia nuomonė, kitoks požiūris ir pajautimas nėra purkštavimas, kudakavimas ar dar velniai žino koks gagėjimas. Aš, pvz, dėl kitoniškos nuomonės labai ramiai gyvenu, kadangi labai gerai žinau,kad tai nieko bendro neturi su manimi.
Taip, meilė iš širdies.

Ne kitokie kuria darnius santykius, o i save panasus. Sia prasme ir branda.
Zmogus taip sutvertas, ieskoti. Ar girdi? Pora sudaro du! Ir augti, keliauti turi kartu. Kitaip bus vienas kitam neidomus.
Kaip as tau sakau, o tu kazkokia nuomone turi. (nesupratau kokia)
Esmines nuomones turi sutapti gyvenant kartu.

Tureti savo nuomone gerai. O koks Tavo nuomones pamatas?

Rasiau Meile gyvena arba negyvena toje sirdyje. Tame nera kazkokios.

Ps apie melo tevo darbus.
"kipso laiskai"
Lewis

Pps turiu tvirtu nuomoniu, kuriu noriu neissizadeti. Taciau yra kurias galiu keisti. Kritika man taip pat nemaiso, ji mane augina.

Kaip ir kiekvieno žmogaus, manau, taip ir mano nuomonė susiformavo priklausomai nuo daugėlio dalykų, tai ir tauta, religija, šeima, išgyvenimai, patyrimai ir suvokimas, nuo vaikystės iki šios dienos. Ir nuomonę, požiūri nėra taip paprasta imti ir pakeisti, kaip daugelis mėgsta sakyti, nes į tai sutelpa visa tavo patirtis. Mylėti žmogų reikia, ir tikėti, vilties neprarasti, nors ir kaip beviltiškai atrodytų

O ka daryti, jei neiseina buti kartu jau keleri metai, nedetalizuosiu, turesite patiketi aklai, nera kur gyventi nes taip situacija susikloste, kad akligatvin įvare, tik stebuklas pades. Vis tiek man ta zmogu myleti ir tikėti? Kai atrodo pats likimas neleidzia buti drauge? Ka tada daryti? Mes abu jau prarandame jegas ir nervu sveikata. Nerandam iseities. Gal yra lemtis, pries kuria nepakovosi? Palikti vienas kita, nors mylime?

Bet tai jūs abu kažkur gyvenate? Kur?
Nežinau, kokie įvykiai atvedė į akligatvį, bet gal į klausimą padės atsakyti pažvelgus į patį pradinį jūsų pažinties tašką.
Ar jei paliksite vienas kitą eisite ieškoti meilės su stogu?

Supraskite teisingai, nenoriu detalizuoti, tik tiek pasakysiu. Gyvename abu atskirai su treciais asmenimis,esame tik dales musu butu savininkai, suprantama turime moketi mokescius. Nuomotis tiek neuzsidirbame kad 2 butus islaikyti, o treti asmenys nesutinka priimti ne vieno musu gyventi, nes ir vietos nera. Nei parduoti, nei keistis, nei uzsidirbti kitam butui, nei paskolos paimti, nes jau musu amzius ir pajamos neleidzia. Nezinome ka daryti, nors ir mylime vienas kita ir kenciame jau ketveri metai sitaip. Ieskotis meiles su stogu? Tycia bent jau as to nedarysiu, bet jei atsitiks stebuklas, kodel gi ne? O kiek taip gyventi galima? Mes pavargstame tiek fiziskai, tiek dvasiskai, meile greit isbles . Tai tik idealizuoja meile palapineje, o jos ir tos pas mus nera,nes Lietuva ne Indija.

Sveciui, man atsakiusiam. Pradinis pazinties taskas deja buvo abipuse simpatija be issiaiskinimu kas is mudvieju turi gyvenamaji plota, kas ne ar su kuo gyvena. Tas nerupejo. O matyt turejo rupeti. Akla meile, akla.

Meile ne akla. Meile neieško sau naudos.
Kitas Jos vardas Ramybė. Viltis.
Žmogaus kūnas pats iš savęs šito neturi.
O kiek daug šitaip apsigauna.
"Gal yra lemtis, pries kuria nepakovosi? Palikti vienas kita, nors mylime?"
Yra. Ją pati ir sukūrei. Jei sakytum "aš esu verta" būtu kitokia lemtis.
Nemanau, kad mylite. Nes Meilei nerūpi stogas.
Jei tiki Meile, Meilė rūpinasi stogu.

Tai praeitis. Ir daugelis ja gyvena.

Lk:12:34 Nes kur jūsų turtas, ten ir jūsų širdis”.

Tikėkite, duris atverkite, o visu kitu pasirūpns visata.

Kaip saugu praeityje ir kokia paslaptis ateitis.
Ir šita praeis.