Absurdiška santykių nutraukimo priežastis

Skaitau ir nesuprantu, nejaugi dėl buitinių išlaidų neimanoma buvo susitarti, ar jis taip ir pasakė, kad ieško maitintojos ir aplamai ar taip būna??

Panašiai ir pasakė, noriu kad būtų nupirkta ir pagaminta. Matot, būna taip. Dabar šis klausimas atidėtas, bendraujam toliau. Neįsiteikinėjau aš jam gamindama maistą, o dariau tai nes negi pas jį svečiuose badu turėčiau galuotis?? Pat valgyt norėjau, tai ir gaminau. Temą užtai ir pavadinau "absurdiška".
Be šaibų, nežinau kam skiriate savo užgaulius žodžius jei komentuojate mano sukurtoj temoj mano situaciją, tik jūs vienas apie seksą prabylate, niekas be jūsų čia net neužsiminė. Taip kad priskiriau jūsų užgauliojimus sau, kitų oponentų jūs šioj temoj lyg ir neturite.

Šeip tai, kai esi svečiuose, tai tave vaišina, o ne pats eini gaminti, iššluoti visus užkampius, apskalbti. Nebent pas kokį ligonį... Ir tai tokį, kuris tau leidžia šeimininkauti kito namuose. O valgyt nori, šeimininkas neduoda. Ką tada darai? Eini namo.

Nelipk ant to pačio grėblio - situacija nepasikeis, tu kito žmogaus neperauklėsi. Gali tik viską priimti taip, kaip yra - būti su juo dėl to, kas tau tikrai labai patinka, dėl ko nori tęsti tuos santykius, net jei juose yra nemalonių dalykų. Kitaip ir vėl žiauriai nusivilsi iki išprotėjimo.

Na jei žmogus nesugeba pirmiausia saves gerbti negi kitas gerbs? Todėl ir sutinka saves "vertus" veltėdžius, tinginius ar kitaip neįgalius asmenis... nes ... tik tiek ir taip save sugeba gerbti... arba tiesiai šviesiai pasakius - negerbti.

Ajajaj, pakeitusi pasivadinimą "nebe m-m" tokia dar vistik netapai . Ir net ne maisto gaminime esmė. Ne šitas, tai panašų sutiksi. Esmė, kad vistiek "saves vertą".
Linkiu ne kitą stengtis pakeisti (čia klasika), bet keistis pradedant nuo saves, t.y. ieškoti pagalbos, kaip "pastiprinti" save, pradėti gerbti save ir mylėti, kad neužsišokti ant vyrų, su kuriais negera būti. Ar neverta susimąstyti?

Paimk druskos užpilk ten kur sveika, nieko. Dabar ten kur sužeista, skauda.
Taip kaip ir čia kas mažai drąsiai kalba, taip ir jūs sopu klausimą atidėjot. Tai jau ne santykio kūryba.
Paviršutiniškas bendravimas remiasi išore, o žmogaus pažinimas jo viduje.
Kiekvienas žmogus nori būti pažintas ir priimtas ne savo išore, o savo vidumi. Su visom fėjom, slibinais kaltintojais. Baimėm, svajonėm, Dievu.
Manau tada galima sakyti, radau artimą.
Didžiausia žmogaus baimė, būti nereikalingu. Nereikalingu vien todėl, kad jis kitoks. Kitoks nei jis dedasi išorėje, nes pas kai kuriuos viduje griuvėsiai.

" Neįsiteikinėjau aš jam gamindama maistą, o dariau tai nes negi pas jį svečiuose badu turėčiau galuotis?? Pat valgyt norėjau, tai ir gaminau."
Man kaip senam impotentui nesuprantama, kuriems galams man reikalinga toji pusė kuri manęs nenori suprasti. Kame skirtumas tarp būti tokioje poroje ir buvimo vienam?

Mano supratimu pora tampa kai du tampa vienu savo vidumi, bet ne tada kai [u:2yrn151z]tik[/u:2yrn151z] tenkina kūniškas aistras.
Mylėti tai save dovanoti. Mylėti tai įsipareigoti. Mylėti, tai priimti kitokį. Mylėti, tai palenkti savo valią. Mylėti tai neatidėti, o kurti. Mylėti tai kartu praeiti ir pro tas vietas kurios būna neskanios.
Kasdienis buities darbas, nėra meilės darbas. Mylėti, tai vis naujas iššūkis žmogaus valiai.
Žmogus pats iš savęs tiek meilės neturi, gerai, kad yra kur semtis.

Aukščiau parašiau kurioje vietoje mano seksas ir pinigai.

Mylėti ir būti mylimam.

deklaracijos ir žodžiai...
o kaip konkrečiai pats myli ir ką nuveikei dėl meilės? Viena yra gražiai rašyti, o kitą - įgyvendinti. "Tu man parodyk savo tikėjimą (žodžius), aš tau parodysiu savo darbus".

Vienas bėgikas gavo nešti olimpinę ugnį. Tam jis turėjo tris valandas. Jis nusprendė, kad gali atnešti per dvi. Kai jis pasirodė olimpinėje arenoje jo nešama ugnis buvo užgesusi.

Nesigirk savais darbais, kitaip būsi atsiėmęs užmokestį.

Dabar jau kiek geriau suprantu jus, kai pakeitėte šiek tiek kryptį link teisingos. Klausiate, kam reikalinga toji pusė, kuri manęs nesupranta? Va čia ir esmė, kad kitus mane supranta. O maistas tai ne pagrindinis du žmones rišantis dalykas. Beje, kaip ir ne seksas. Riša žmones visai kitokie dalykai, bet va kartais koją pakiša štai tokie, buitiniai. Čia buvo balsų teigiančių kad savęs nevertinu, žeminuosi. Priešingai, sulaukdavau pastabų kad esu savanaudė. Svečiai mes būname tuomet kai kartą per mėnesį apsilankome trumpam, bet ne kas savaitgalį,man savigarba neleistų būti nuolat šeriamai, net ir pas drauge ateidama atnešu lauktuvių bent šiokių tokių. Niekas dabar našta nenori būti, kai maistas toks brangus. Nesijuokit, mano ir draugų pajamos nedidelės, turime skaičiuoti.

Nieko aš nekeičia.

Kol šioj žemej gyvi, tol esam siela ir kūnas su pavadinimu - žmogus. Sielos draugas tai jau labai daug, manau, dauguma to ir ieško gyvenime, bet kad išgyventi nesame saules energija sotūs, todėl dirbame, perkame, gaminame. Užtatai i viską ir tenka pažvelgti visapusiškai, kad ateityje išvengtumėm nesusipratimu, kad kūno siela neapleistų, duona- būtina sąlyga.