tai, apie ką nežino mūsų tėvai

O aš manau, kad priekabių ir priekaištų lavina ima sprūsti iš partnerio burnos dėl nepasitenkinimo santykiais, dėl per didelių lūkesčių ir dėl klaidingo įstikinimo, kad "antroji pusė" kažką privalo dėl mūsų padaryti, kad mes būtume laimingi. O jei pažvelgtume labiau atsipalaidavę ir suvoke, kad iš tiesų juk viską galime padaryti patys, tai kodėl to reikalaujame iš sutuoktinio? O gal ne taip prašome, todėl sukeliame antros pusės pyktį ir irzulį?
[url:1lyyhohi]http://www.5braskes.lt/vaiva/kas-zudo-santuoka-labiau-nei-neistikimybe.d?id=55011715[/url:1lyyhohi]

Anot psichologo, parlamentaro Gedimino Navaičio, įsteigusio pažinčių tarnybą ir tinklapį „Darni pora“, viena svarbiausių žmogaus laimės sudėtinių dalių yra darnūs santykiai arba darni šeima. Tačiau nors visos valstybės skiria daug dėmesio šeimos politikai, sėkmingų veiksmų, pavyzdžiui, geresnio jaunimo parengimo gyventi šeimoje, akivaizdžiai trūksta. Vis dar manoma, kad brandos atestatą turintis jaunuolis turi puikiai išmanyti Niutono dėsnius, o bendravimo dėsnių jam nereikia žinoti.

„Todėl mes susiduriame su problema, kad žmonės labai sunkiai suformuluoja savo pageidavimus ir prisistatymus. Pavyzdžiui, daugelyje pažinčių skelbimų yra tik tušti, neinformatyvūs žodžiai: „simpatiška miestietė susipažintų su kultūringu, išsilavinusiu, nemeluojančiu, negirtaujančiu vyriškiu“. Kuris vyras mano, kad jis melagis ir girtuoklis? O ką reiškia simpatiška miestietė? Tai gali būti vilnietė, alytiškė ar kito miestelio gyventoja. Nėra jokios informacijos nei apie amžių, nei apie vaikus, nei apie gyvenimo tikslus.
[url:luhm2zca]http://gyvenimas.delfi.lt/love/ideali-lietuve-vis-dar-didziakrute-ilgakoje-ir-pageidautina-kvaila-blondine.d?id=55496313[/url:luhm2zca]

Tačiau, kad ir kokio jautrumo ir atsidavimo žmogų sutiktumėte, jis vargiai galės užpildyti tą meilės troškulį, kurį jaučiate. Meilės jums reikia ne tiesiog dėl meilės, o tam, kad galėtumėte pasijusti vertinga, svarbi, reikalinga, verta būti. Kaip jau minėjau, šį santykį su savimi mes paveldime iš tėvų buvimo su mumis ypatumų. Jei to nesame gavę dovanai iš savo gimdytojų, meilės santykis su savimi tampa mūsų pačių atsakomybė, o ne partnerio pareiga.

Meilės šaltiniu, kuris gydo ir leidžia išsilaisvinti nuo imančio, reikalaujančio santykio su savo partneriu, neretai tampa tikėjimo praktikos, įvairūs būdai/ metodai leidžiantys patekti į savo vidų ir su mokytojo, terapeuto pagalba jį pamažu gydyti, pažinti, priimti ir užpildyti meile. Taigi meilės šaltinio derėtų ieškoti savyje.

Kaip jau minėjau tam gali pasitarnauti įvairios tikėjimo praktikos, psichologinės technikos (konsultavimas, dailės, judesio, šokio terapija). O bendrystė su kitu žmogumi gali pavykti tuomet, kai lūkesčio ir davimo santykis ima augti pastarojo naudai.
Sėkmės randant tikrai atgaivinantį ir užpildantį šaltinį.
[url:1qfd18m2]http://gyvenimas.delfi.lt/love/psichologo-patarimai-kaip-numalsinti-meiles-troskuli.d?id=55836437[/url:1qfd18m2]

"Didesnė šių laikų vyriškumo bėda yra tai, kad berniukai dažnai auga šeimose be tėvo, nematydami aiškaus vyriško pavyzdžio. Šalia yra tik motina, į kurią nori ar nenori krypsta vaikų dėmesys. Mama šiais laikais turi išmokyti vyrą būti vyru ir kartu padėti pažinti moterišką pasaulį. Laimė, jei ji pakankamai brandi, tvirta ir sugeba tai perteikti. Jai tenkantis uždavinys yra nepaprastai sudėtingas.
Ji pati nuo dvigubo gyvenimo ir rūpesčių krūvio yra pervargusi, tad dažnai, nors fiziškai yra šalia, emociškai tiesiog nebeprieinama. Spręsdamas bręstančio vyriškumo uždavinį berniukas susiduria su dviem kraštutinumais, o riba tarp jų nepaprastai siaura ir sunkiai apčiuopiama.
Vienas kraštutinumas atrodo išoriškai kaip perdėtas „mačo“ elgesys – jaunuolis nuolat jaučia poreikį pabrėžti, kad jis yra vyras, ir tai daro paneigdamas visa, kas, jo galva, yra nevyriška. Elgiasi įžūliai, kategoriškai, ieško sau naudos, žūtbūt turi jaustis lyderiu, vadovu. O pripažinimo siekia bet kokiomis priemonėmis: šaiposi iš moterų, jas žemina, neretai, jei ne garsiai, tai patyliukais vis pavadindamas „kvailomis vištomis“ ar „blondinėmis“.
Artimus santykius sutapatina su seksualiniais, vadovaujasi malonumo principu. Nusibodusius aistros objektus be gailesčio apkaltina ir palieka. Tokį elgesį galima suprasti kaip poreikį nuolat gauti patvirtinimą, kad jis pats yra „tikras vyras“.
Antrą kraštutinumą galėtume pavadinti „mamytės sūneliu“. Tai vyras, kuris yra drovus, lėtas, baikštus, nepasitiki savimi, gyvena su tėvais ar vien tik be galo juo besirūpinančia vieniša mama. Jis nuo mažens suvokė, jog neturi galimybės pats apsispręsti, jaučiasi bejėgis ir priklausomas. Jis bijo aistros, moterys jam nesuprantamos, gundančios, pavojingos, „pagedusios“.
Visą gyvenimą jis taip ir gali likti „ištekėjęs už mamos“. O jei pasiseka ir perdėtai globojančios mamos vietą vis dėlto užima kokia nors moteris, ji dažniausiai kaip du vandens lašai ir charakteriu, ir net išvaizda būna panaši į jo mamą. Šis vyriškis net per daug gerai moka prisirišti, bet bijo savo aistros, o drauge paneigia laisvę, kūrybiškumą.
Abu kraštutinumai šiuo atveju rodo neįveiktą vyriškumo krizę ir neįvykusią asmenybės brandą. Dvasine prasme jaunas vyras mūsų laikais susiduria su ne mažesniu iššūkiu nei Kolumbas ar Odisėjas. Jis privalo surasti vidurinį kelią, išdrįsti plaukti tarp Scylės ir Charibdės, atrasdamas ir suderindamas savyje tokius prieštaringus dalykus kaip aistra ir prisirišimas.
[url:2qdr9cip]http://gyvenimas.delfi.lt/namai_ir_seima/vyriskumo-krize.d?id=56598929[/url:2qdr9cip]

"Daugelis psichoterapeutų mato save kaip „pagalbos profesijos“ atstovus, įsitraukusius į „pagalbos santykius“. Būkite budrūs! Tokie žmonės – pavojingi. Jei pasiseka, jie užmuša savo klientų žmogiškumą, sutrukdydami jiems augti. Šis klastingas procesas tuo blogesnis, kad paprastai psichoterapeutai siekia priešingo tikslo. Jie nori, kad jų klientai augtų, gyventų ir būtų, o savo pagalba pasiekia visiškai priešingą rezultatą. Skirtumas tarp tikro palaikymo ir „pagalbos“ aiškus: darant už žmogų tai, ką jis pats gali padaryti, atsitinka taip, kad žmogus taip ir nesužino, jog gali stovėti ant savo paties kojų. Sunkiausia nuspręsti, ar žmogus potencialiai gali pats susidoroti ir būti savimi. Tai priklauso nuo mūsų įsitikinimų apie žmones ir galbūt nuo mūsų poreikio „būti pagalbininku“. Jei esate įsitikinęs, kad žmogus yra toks bejėgis, nieko negalintis ir toks nekompetentingas, kokį save pateikia, tada jūs tampate „pagalbininku“.

Esminis geštaltinės psichoterapijos tikslas – pakeisti aplinkos palaikymą savo paties palaikymu. Fritzas Perlsas (geštaltinės psichoterapijos kūrėjas, – red.) kalba apie terapinę aklavietę, kurią rusai vadina „mirties tašku“. Paprastai tokiais momentais žmonės jaučia sumaištį, bejėgiškumą ir tuštumą"
[url:35r1cuih]http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-03-16-robert-w-resnick-vistienos-sriuba-nuodai/78880/comments#list[/url:35r1cuih]

Kas gyvena laukiamojoje salėje?
Žmonės, atidedantys savo gyvenimą, gali būti suskirstyti į tris kategorijas.
Pirmai kategorijai priskiriami tie, kurie tiksliai žino, kokią nori matyti ateitį, ir fanatiškai siekia savo tikslo, nepastebėdami, kas vyksta aplink. Pavyzdžiui, darboholikas, visiškai susitelkęs ties savo karjera, neleidžia sau turėti nei poilsio, nei asmeninio gyvenimo, nei draugų.
Jis mano, kad galės atsipalaiduoti tik pasiekęs tikslo, ir tuomet jau jo gyvenime pasirodys visko. Deja, kol jis rūpinasi materialine gerove, jo artimieji tiek įskaudinti jo abejingumo, kad palaipsniui atsitolina nuo jo.
Savo gyvenime tas žmogus mato tik darbą. Tačiau gyvenimas toks trumpas, kad kai jis pasieks savo tikslo, visa tai, ko jis norėjo, gali jam būti jau nebepasiekiama.
Antrasis žmonių tipas visiškai susikoncentravęs ties svetimais tikslais, o savų tikslų siekimą visada atidėlioja. Pavyzdžiui, moteris gali galvoti apie tai, kad būtinai užsiims savo išvaizda, kai vaikai šiek tiek paaugs, vėliau ji guos save viltimis apie tai, kad būtinai padarys karjerą, kai vaikai baigs universitetą.
Arba santuokoje nelaiminga moteris negali mesti vyro, nes bijo, kad jis be jos prapuls, ir laukia, kada jis ras gerai apmokamą darbą. Už to slypi nesėkmės baimė. Rezultatas - nenorėjimas prisiimti atsakomybės už savo gyvenimą. Kur kas paprasčiau gyventi svetimais tikslais ir svajonėmis.
Trečiasis žmonių tipas visą laiką laukia stebuklo. Jie dirba darbą, kurį laiko pereinamuoju punktu, kol ras labiau tinkamą. Va kai jau tinkamas darbas atsiras, tuomet jie pradės gyventi iš tikro!
Jei jų asmeninis gyvenimas neatitinka jų idealų, jie junta liūdesį ir ilgesį, laukdami, kada gi pasirodys idealus vyras ar moteris, kurie ryškiomis spalvomis nuspalvins jų nuobodų gyvenimą.
Visi šie žmonės ne gyvena, o laukia momento, kai bus galima pradėti
gyventi iš tikro.

Ar gyvenate dabartimi?

Skaitykite daugiau: http://gyvenimas.delfi.lt/career/kaip-i ... z1pdgAZbJz

mano tevai visada galvodavo kad esu ju maza mergyte:) esu vienturte.
turejau vaikinu,bet ju teveliams nerodziau,tik papasakodavau.Kaip man buvo virs 16m.parsivedziau draugą i namus..nuo tada jie i mane pradejau JAU ziureti kitomis akimis.
betai,po keliu menesiu suzinojo kad su juo turiu ir lytiniu santikiu...jie isvis apao,supyko,ir daaaar visiskai kitaip pradejo ziuret i manes.man tai is pradziu nepatiko,betai jau pripratau...
jau su tuo vaikinu esu 10menesiuku,matosi kad jie noretu kad su juo isskirciau,bet tikrai to nedarysiu nes labai ji myliu,negaliu be jo..neatleisciau tevam jei per juos su juo isiskirciau;//
tikiuosi kad viskas susiklostis ir tevai jo nebekaltins,patis supras kad viskas viko mano noru,kad nereikia nieko kalntin... ir kad jau esu nebe ta maza ju mergyte:)
buciau labai laiminga:)))

Išlepino tėvai – jų klaida, kad nuolaidžiavo. Pretenzijas reikšti jie turi pilną teisę kol gyveni po jų stogu ir jų duoną valgai. Tėvų vietoj namų areštą uždėčiau, ne su bernais duotis, bent prie knygų pasėdėtum ir kiek rašyt pramoktum.

mergaitei nieks daugiau nerupi, tik dulkintis tokiu metu... Svieto pabaiga Jaunoji kurvu karta auga Tikrai kad i mokykla geriau eitu ir rasyt pramoktu

Ko cia uzsipuolete mergaite ! As nekaltybe praradau 14 metu , 16 skaiciau Nyce tik ne velnio nesupratau , tai ieskojimu amzius o jus norite, kad ji karjeros siektu, ar galvotu apie darbo staza , ar globalu atsilima? Mergaaite, dziaukis gyvenimu , gyvenk dabar , gyvenime vargo dar pasrebsi . mano tevai buvo liberalus ir as savo dukros nevarzau , ji savystovi ir pati be jokiu repetitoriu mokosi 9.8 balu vidurkiu , o su kuo jai dulkintis jos reikalas , mano rekalas pasirupinti jos saugumu kad ji tai darytu savo noru , tik tiek