Na ka sveiki visi, su naujaisiais sugryzau issiskyriau su draugu, bet ne del to jog jis ten kazka suzinojo ir panasiai, ivyko labai painus dalykas..
Po to karto vis grauzdavo sazine, stipriai, paskui kazkaip mazejo sazines grauzatis ir mano jausmai draugui, gal mes per ilgai kartu, gal zudo viska rutina, nes kad ir kaip anksciau buciau besistengusi daryt viska kad tos rutinos nebutu, buvo jo gyvenime dazniausiai tik kompiuteris, o kazkur iseit ar kazka namie dviese padaryt budavo labai sunku issiprasyti is jo.
Taigi mano jausmai pradejo blesti per kaledas, kai sventem, draugas "nuluzo" o as likau viena, prie manes priejo kitas vaikinas, kuris su manimi visa nakti prie stalo kalbejo, sokom ir tiek. daugiau nieko. Jis man lb patiko, taigi nuo to laiko as pamaciau koks yra manasis ir koks tas kitas, as pamaciau kad nebenoriu but su savuoju, kad galbut jam menkai ka bejauciu isskyrus prisirisima. Visa savaite vengiau jo, nenorejau susitikti na taip jau buvo.. O tas kitas rasydavo man, kviesdavo susitikt, bet neidavau, nes prisizadejau kad daugiau nieko blogo nebedarysiu. Bet ir maniskis pajaute kad as nebetokia, per naujus metus atejo girtas i vakareli (jau girtas) ir kibo, norejo kalbetis apie mus, o as pasakiau, kad nezadu gadintis nauju metu ir pasikalbesim rytoj blaiviai, jis baisiai supyko, pasigriebe tokia panele is baliuko, nuejo i mano kambari su ja. Kai pamaciau kad jis dinges galvojau tikriausiai nuejo miegot. Nuejau patikrint ar viskas gerai, pro mane prabego ta panele susivelus, paskui uzdegu sviesa, tas keliasi is lovos, ir dar isrezia poto i akis kad jam su ja daug geriau nei su manim buvo..(buciavosi, glamonejosi) ta akimirka supikau, isvijau, nes buvo pikta vien del to kad mano namuose, mano kambary ir dar mano lovoj taip padare.
Taigi isvijau ji, pasvenciau su draugais ir kita ryta susirasiau su tuo kuri sutikau per kaledas. nuejau pas ji, isgerem biski uzmigom, atsikeliau, paskui nuejom pas mane, susiruosiau isvarem i baliuka toki, pasieme jis mane kartu, velgi pasilinksminom, buvo linksma ir keista, kaip kazkas vel i mane kreipia demesi, nenusigeria, nepalieka manes vienos, buvo paprasciausiai gera jaustis...hmm ... gerai...
Na dar kita ryta varem namo, nes man jau i mokslus reikejo isvaziuot kur su buvusiu gyvenu. Kazkoks skausmas pervere sirdy, jisai baisiai grauzesi, teisinosi kad buvo supykes, del to taip padare, kai nuvaziavau verke stipriai, prase atleidimo. as ant jo nepykau, vien del to kad matyt ir pati negeriau pasielgiau, bet nepykau ir del to, nes supratau kad nebelb ka jam ir jauciau...
nzn ar ka supratot cia, bet siaip tokia mano istorija
issiskyriau, liudna, gaila jo, verkiu daznai, bet verkiu del to tikriausiai kad jam liudna ir kad grauziasi..ir dar liudna pasidaro kai prisimenu kazka gero apie mus...
