Vienisas vilkas:
Kazkiek gali buti teisybes, bet didieji konfliktai prasideda nuo to, jog drauge pradeda del kazko rekti, as atsakineju, bet ramiu tonu is pradziu. Klausiu kodel reki ant manes, paskui griezciau paklausiu ko reki ant manes. Prasideda jos minciu tirada, nemoku net apibudinti. Prasideda gincas, pakeliu ir as balsa. Ji moka taip isvartyti viska, jog as nebesuprantu kas, kodel ir uz ka. Tada pratrukstu. Bus kede salia tai spirsiu i ja, ar sveisiu i kita kambario gala, salia duru busiu, tai trenksiu jomis du tris kartus is visu jegu. Tada dingsta visa mano kultura ir pasipila visa virtine keiksmazodziu drauges pusen ir visos moteru gimines link. Garsiai tada rekiu, kad ne uz ka jokios moters nesizenysiu, velniop visas moteris ir t.t. Ji nurimsta, nes kol ji sauks tol as irgi nenusiraminsiu. iseinam i skirtingus kambarius. Tada as pats savimi baisiuosiu koks esu. Viena karta,su viena ranka virtuvini stala apverciau su visais indais. Ta karta is karto nusiraminau, paciam baisu saves paliko , nors verk. Ji patampa silkine, vakariene skaniausia vakare laukia. Apie bandymus pasikalbeti po visu audru jau truputeli anksciau rasiau. As nenoriu toks buti. Nenoriu as tokiu santykiu, nenoriu taip su niekuom pjautis. Gal visai nebesistengsiu ieskoti antros puses. Vilties ipucia viena, senai tureta drauge, su kuria bendravom telefonu visus metus, nes mus skyre didelis atstumas. Ten buvo telefoniniai pokalbiai, neaisku kaip butu gyvenant kartu, bet nei karto nesusipykom, ir neisivaizdavau kaip ir del ko su ja galeciau susipykti. Viskas,visos temos kazkaip svelniai praeidavo, graziai bendravom. Atstumas, mano baime imtis kardinaliu pokyciu padare savo, ir mes issiskyreme. . Tikiuosi dar rasti panasia moteri.
Na nežinau, o kaip tave veikia konfliktai su kitais – draugais, kolegomis, vadovais, kokias emocijas sukelia aplinkinių pastabos. Gal tikrai reiktų prisipažinti, jog dažnai reaguoji per karštai. Man iš tikro šioje vietoje sunku ką pasakyti, kantrybė mano geležinė, niekas nėra išmušęs iš vėžių ar privertęs pakelti toną, kokia situacija bebūtų ir kiek belaidytų gerklę. Dažniausiai užtenka vieno mano konstruktyvaus ir taiklaus sakinio, kad oponentas prarastų žadą. Gal patarčiau pasidomėti pykčio valdymo kursais kokiais, jeigu nori kažką keisti, ten manau paaiškėtų kiek tame tavo kaltės.