Zalingas iprotis -testi santykius

ieva

I

96405 įrašai

2011/11/06 10:15:44 10:15:44

Svečias:

Pasileidusi_: Gal šis straipsnis padės susidėlioti sau - kodėl sunku paleisti, ar tikrai nori nutraukti santykius: http://gyvenimas.delfi.lt/love/article.php?id=19660072

Paskutiniam svečiui: o kas blogo prisiimti atsakomybę ir nuspręsti? Tik, manau, kad yra truputį ne taip. Jei norėtum baigti santykius - nebūtų svarbu tau ar ne tau skiriama atsakomybė juos nutraukti. O tu nori tęsti tuos santykius ir tęsi, tęsi, kažką kalbi, kažką aiškiniesi...
Lygiai kaip neteisi ir svete2 - sėdi, lauki laiškų, ne dėl įpročio, o dėl to, kad iš tikro lauki, dar viliesi nes... traukia
Nereikia buvusio mylimojo nei juodinti, nei žeminti, nei sudarinėti blogųjų savybių sąrašų. Nereikia ir lyginti su senu automobiliu - ar turime teisę žeminti žmogų dėl to, kad jis buvo ne toks, kokio jūs tikėjotės? Na negalite toleruoti kito esamų ar įsivaizduojamų trūkumų - tai jūsų ar jo kaltė?

Ir.. nereikia kaltinti kitų žmonių dėl to, kad jums trūksta motyvacijos. Už tai, kaip jaučiatės, atsakingi esate tik jūs patys. Lygiai kaip nereikia suteikti mistinių galių ir sau pačiam ir tikėtis, kad jūs galite pakeisti kitą žmogų. Žmonės nesikeičia, o jei keičiasi, tai tik dėl savęs. O kartais, tie pokyčiai reiškia, kad su žmogumi kuris yra šalia nebeįmanoma būti kartu. Bet nebūtinai tai, kad žmogus pasikeitė reiškia, kad jo nebegalima mylėti tokio koks jis yra dabar.

taikliai ivardino Poisson, skaitant jausmas, kad atsakyma parase pats Dievas.
O, kad butu taip paprasta, kaip parasei ar kaip parasyta straipsnyje. Matyt yra priezastys, del ko tai nera taip paprasta. Ir, kad parasyti visada lengviau, paaiskinti kitam-bet padaryti-kartais tam prireikia daug laiko.

Nelabai ir supratau kas užgavo Poizon ar šį svečią. Taip, viskam reikia laiko, taip, pasakyti lengviau nei daryti. Bet jei nori gyventi kitaip nei iki šiol, tiksliau, nori jaustis kitaip nei iki šiol - reikia pačiam keistis. Kai įsivardini ir supranti tikrąsias savo emocijas - gal lengviau ir netampa, bet nustoji lipti ant to pačio grėblio.
Jei kalbame apie mašinų alegorijas - susidarė avarinė situacija. Ta kita mašina senai nuvažiavo ir gal net vairuotojas tos situacijos nepastebėjo. O žmogus sėdi ir niršta. Pervažavo pusę miesto - niršta. Prisiminė vakare - niršta. Taip ir širdies smūgį galima gauti. Tik kas čia kelia tokias emocijas? Ta kita mašina ar pats žmogelis?

Pasileidusi_

P

106 įrašai

2011/11/06 10:16:39 10:16:39

Čia buvo mano

Kukudra

K

20 įrašai

2011/11/06 10:31:10 10:31:10

O aš manau, suprantu, kas užgavo. Esu buvusi panašioje situacijoje, kai protas sakė viena, o jausmai kita. Bet tie jausmai buvo tokie stiprūs, kad negalėjau nutraukti santykių, kurie logiškai pamąsčius, buvo absurdas.Ir tai supratau jau tada Išsiskyrėm dėl aplinkybių, bet dar keletą metų negalėjau atsigauti, nors...visą laiką žinojau, kad nieko iš tų santykių nebūtų buvę.
O kas nervina kai kuriuose pasisakymuose -jie tokie protingi, kad vemti verčia. Manot, kad neapsisprendžiantis skirtis žmogus to nežino Žino puikiai, tiesiog jausmai yra stipresni. Todėl ir parašiau pirmame poste -viskam reikia subręsti, viskam turi ateiti laikas. Laikas reikalingas tam, kad jausmai susigulėtų, aprimtų. Aišku, dirbti reikia -analizuoti savo jausmus kaip pataria O. Lapinas, bet nesitikėti, kad ryte tai padariau -vakare apsisprendžiau.
Tie protingi pasisakymai, atrodo, skirti robotams, o ne žmonėms. Nė vienas geras psichologas nepatars kaip reikia daryti - jis pirmiausiai pajaus žmogaus būseną, matys kokioj vietoj jis yra, o tada iš ten eis kartu su juo.
O skaitant kai kurių pasisakymus čia, atrodo, kad jie jau visų išgyvenimus išgyveno ir žino visus atsakymus, liaudžiai belieka jų klausyti.

svete2

S

12 įrašai

2011/11/06 11:33:38 11:33:38

Ugnelė.: Svetei 2:
Jeigu tu manai, kad tas žmogus tau yra nepakeičiamas, tada kokį atsakymą tu tikiesi čia rasti? Žmonės, kurie šalia turi tą nepakeičiamą, bando priimti jo trūkumus.
Betgi negerai tau. Nesvarumo būsena, jokio aiškumo ir akivaizdi priklausomybė nuo tokių iškreiptų santykių.
Ir tik kai pati panorėsi gyventi kitaip, tada ir keisis. Ne anksčiau.
Tau niekas neliepia ieškoti pakaitalų žmonėms, tau tik siūloma irgi prisiimti atsakomybę už santykius.
Arba tave tenkina, arba ieškai išeities. Skundai niekur neveda.
Juk pati rašai, kad jis išeina neatsisveikinęs ir pasikviečia, kai šauna į galvą. Ar taip elgiasi žmonės, kurie tave supranta?

Vadovelinis parasymas! O tau paciai taip paprastai, lengvai, kaip cia surasei sekasi tokiu budu per pusvalandi ar pusdieni sudelioti susivelusius santykius?
Juk su zmogum bendrauji ne diena ir ne dvi, kad kaip smelio dezej atsiskirstytum puses ir toliau gyventum, tarsi to santykio, bendrumo nebutu buve.

svete2

S

12 įrašai

2011/11/06 11:37:40 11:37:40

kukūdra: O aš manau, suprantu, kas užgavo. Esu buvusi panašioje situacijoje, kai protas sakė viena, o jausmai kita. Bet tie jausmai buvo tokie stiprūs, kad negalėjau nutraukti santykių, kurie logiškai pamąsčius, buvo absurdas.Ir tai supratau jau tada Išsiskyrėm dėl aplinkybių, bet dar keletą metų negalėjau atsigauti, nors...visą laiką žinojau, kad nieko iš tų santykių nebūtų buvę.
O kas nervina kai kuriuose pasisakymuose -jie tokie protingi, kad vemti verčia. Manot, kad neapsisprendžiantis skirtis žmogus to nežino Žino puikiai, tiesiog jausmai yra stipresni. Todėl ir parašiau pirmame poste -viskam reikia subręsti, viskam turi ateiti laikas. Laikas reikalingas tam, kad jausmai susigulėtų, aprimtų. Aišku, dirbti reikia -analizuoti savo jausmus kaip pataria O. Lapinas, bet nesitikėti, kad ryte tai padariau -vakare apsisprendžiau.
Tie protingi pasisakymai, atrodo, skirti robotams, o ne žmonėms. Nė vienas geras psichologas nepatars kaip reikia daryti - jis pirmiausiai pajaus žmogaus būseną, matys kokioj vietoj jis yra, o tada iš ten eis kartu su juo.
O skaitant kai kurių pasisakymus čia, atrodo, kad jie jau visų išgyvenimus išgyveno ir žino visus atsakymus, liaudžiai belieka jų klausyti.

Aciu uz parasyma. Butent, kad protas suvokia viska, kaip TURETU buti, bet jausmai yra jausmai.
Ir, nepaisant, kad ana masina jau nuvaziavusi ir galbut niekada nebegris yra daug jausmo, ilgesio, nuoskaudos, prisirisimo, to, kas buvo gera, brangu, svarbu.
Man skaitant diskusija pritruko asmeniniu pasidalinimu. Patarimu daug-tiesa, bet kai kurie tokie tobuli! Kad net truputi baisu pasidare-tokie tobuli-robotukams! Bet zmonems, kurie turi jausmus, nesu tikra ar jie patarimai ar bandymas sudelioti viska logiskai atmetant jausmus.

Svetlana

S

980 įrašai

2011/11/06 12:45:33 12:45:33

Yra sunkiausia kai jausmai ir protas sako skirtingus dalykus. Teisingai čia pastebėta - viskam reikia subręsti. Rekomenduočiau ilgai nesikankinti, o su partneriu kartu išsiaiškinti judviejų tikslus. Jei jis nelinkęs kalbėtis - pradėti pokalbį kada jį turite šalia, juk pasitaiko dar tokių valandų? Apibūdinti situaciją keliais suprantamais sakiniais: dėl ko jums skaudu, kas jūsų manymu negerai santykiuose. Paskatinkite jį pakalbėti apie jo tikslus ir planus su jumis ir atskleiskite savuosius. Nuoširdumas ir atvirumas padeda išsiaiškinti. Nereikia jo kaltinti dėl to, koks jis yra, reikia tik pastatyti jį prieš faktą, kad daugiau jūs taip gyventi nesutinkate. Galbūt jis supras kad iš tikrųjų jo siekis nebuvo kurti su jumis bendrą ateitį, gal jis taip pat bijo išsiskirti, bijo vienatvės ir tuštumos,neišvengiamos po skyrybų. Išsiaiškinkite ko abu bijote, ko laukiate, ar įmanoma dar vis būti kartu. Parodyti dėkingumą už praleistą kartu laiką yra tinkama ir gražu, nes visi mūsų sutiktieji žmonės daugiau ar mažiau yra mūsų mokytojai (čia apie tai gerai pasakė svečias).

Ugnelė.

U

506 įrašai

2011/11/06 12:59:23 12:59:23

svete2:

Ugnelė.: Svetei 2:
Jeigu tu manai, kad tas žmogus tau yra nepakeičiamas, tada kokį atsakymą tu tikiesi čia rasti? Žmonės, kurie šalia turi tą nepakeičiamą, bando priimti jo trūkumus.
Betgi negerai tau. Nesvarumo būsena, jokio aiškumo ir akivaizdi priklausomybė nuo tokių iškreiptų santykių.
Ir tik kai pati panorėsi gyventi kitaip, tada ir keisis. Ne anksčiau.
Tau niekas neliepia ieškoti pakaitalų žmonėms, tau tik siūloma irgi prisiimti atsakomybę už santykius.
Arba tave tenkina, arba ieškai išeities. Skundai niekur neveda.
Juk pati rašai, kad jis išeina neatsisveikinęs ir pasikviečia, kai šauna į galvą. Ar taip elgiasi žmonės, kurie tave supranta?

Vadovelinis parasymas! O tau paciai taip paprastai, lengvai, kaip cia surasei sekasi tokiu budu per pusvalandi ar pusdieni sudelioti susivelusius santykius?
Juk su zmogum bendrauji ne diena ir ne dvi, kad kaip smelio dezej atsiskirstytum puses ir toliau gyventum, tarsi to santykio, bendrumo nebutu buve.

Tau gal atrodo, kad vadovėlinis parašymas todėl, kad man darbe daug tenka rašyti ir gal tai uždeda tam tikrą štampą kai kurioms mintims.
Tai va: tai, ką tau parašiau, yra mano patirtis. Neįmanoma nugyventi gyvenimo be klaidų ir įvairiausių patirčių. Turėjau tokią draugystę, kai man atrodė, kad jis pats didžiausias sielos draugas, o jis..., nors iki šiol tvirtina, kad manęs ,,niekados nepamirš":). Buvo ir toks, kuris dingdavo mėnesiams, o kai pasirodydavo, tai galvojo, kad viskas turi vykti toliau, lyg nieko ir nebuvo. Man tai kainavo labai daug laiko ir sveikatos. Jeigu galėčiau, dabar elgčiausi tose situacijose kitaip. Kartais tikrai verta įjungti protą ir negailėti savęs. Šiandien manau, kad man reikėjo būti ryžtingesnei.
Be abejo, buvo ir labai gražių dalykų, kuriuos visada prisiminsiu ir kurie tikrai daug mane išmokė.
Kita vertus, reikia nepamiršti, kad visos tokios nepavykusios draugystės ir santykiai duoda baimes ateičiai, kad ir vėl nebūtų taip pat. Pažiūrėkite - kuo daugiau tokių nesėkmių, tuo tas žmogus tampa atsargesnis ir išvis bijo naujų santykių, nebeturi jokio noro rodyti iniciatyvą, kad vėl nenudegtų. Ne kiekvienas sugeba atriboti konkrečius nepavykusius santykius su vienu žmogum nuo visų ir paskui neteigti, kad visi vyrai....

svete2

S

12 įrašai

2011/11/06 13:08:57 13:08:57

svetlana: Yra sunkiausia kai jausmai ir protas sako skirtingus dalykus. Teisingai čia pastebėta - viskam reikia subręsti. Rekomenduočiau ilgai nesikankinti, o su partneriu kartu išsiaiškinti judviejų tikslus. Jei jis nelinkęs kalbėtis - pradėti pokalbį kada jį turite šalia, juk pasitaiko dar tokių valandų? Apibūdinti situaciją keliais suprantamais sakiniais: dėl ko jums skaudu, kas jūsų manymu negerai santykiuose. Paskatinkite jį pakalbėti apie jo tikslus ir planus su jumis ir atskleiskite savuosius. Nuoširdumas ir atvirumas padeda išsiaiškinti. Nereikia jo kaltinti dėl to, koks jis yra, reikia tik pastatyti jį prieš faktą, kad daugiau jūs taip gyventi nesutinkate. Galbūt jis supras kad iš tikrųjų jo siekis nebuvo kurti su jumis bendrą ateitį, gal jis taip pat bijo išsiskirti, bijo vienatvės ir tuštumos,neišvengiamos po skyrybų. Išsiaiškinkite ko abu bijote, ko laukiate, ar įmanoma dar vis būti kartu. Parodyti dėkingumą už praleistą kartu laiką yra tinkama ir gražu, nes visi mūsų sutiktieji žmonės daugiau ar mažiau yra mūsų mokytojai (čia apie tai gerai pasakė svečias).

dabar galeciau tik parasyti, nes jis toli ir nemanau,kad kada nors dar susitiksime. ir to parasymo man reiketu labiau del saves. du dalykai, kuriuos norisi pasakyti: aciu ir viso.

svete2

S

12 įrašai

2011/11/06 13:12:29 13:12:29

Ugnelė.:

svete2:

Ugnelė.: Svetei 2:

Tai va: tai, ką tau parašiau, yra mano patirtis. Neįmanoma nugyventi gyvenimo be klaidų ir įvairiausių patirčių. Turėjau tokią draugystę, kai man atrodė, kad jis pats didžiausias sielos draugas, o jis..., nors iki šiol tvirtina, kad manęs ,,niekados nepamirš":). Buvo ir toks, kuris dingdavo mėnesiams, o kai pasirodydavo, tai galvojo, kad viskas turi vykti toliau, lyg nieko ir nebuvo. Man tai kainavo labai daug laiko ir sveikatos. Jeigu galėčiau, dabar elgčiausi tose situacijose kitaip. Kartais tikrai verta įjungti protą ir negailėti savęs. Šiandien manau, kad man reikėjo būti ryžtingesnei.
Be abejo, buvo ir labai gražių dalykų, kuriuos visada prisiminsiu ir kurie tikrai daug mane išmokė.
Kita vertus, reikia nepamiršti, kad visos tokios nepavykusios draugystės ir santykiai duoda baimes ateičiai, kad ir vėl nebūtų taip pat. Pažiūrėkite - kuo daugiau tokių nesėkmių, tuo tas žmogus tampa atsargesnis ir išvis bijo naujų santykių, nebeturi jokio noro rodyti iniciatyvą, kad vėl nenudegtų. Ne kiekvienas sugeba atriboti konkrečius nepavykusius santykius su vienu žmogum nuo visų ir paskui neteigti, kad visi vyrai....

bet tuo metu darei taip, kaip atrode geriausia! taip, kaip supratai. gal viskas del tu paciu pamoku, kurias turime ismokti.
o pasitikejimo savimi tokios patirtys tikrai neprideda... faktas! ne del to, kad visi vyrai ... o del to, kad paprasciausiai nebepasitiki savimi, atrodo, kad nesugebi kurti normaliu santykiu, nesugebejai ir nesugebesi. kazkokia programa sau ijungi, nes patirtis leidzia tokias isvadas sau pasidaryti.
ir kaip nuo ju atsiriboti? o ar reikia?

Svetlana

S

980 įrašai

2011/11/06 13:25:06 13:25:06

svete2:

bet tuo metu darei taip, kaip atrode geriausia! taip, kaip supratai. gal viskas del tu paciu pamoku, kurias turime ismokti.
o pasitikejimo savimi tokios patirtys tikrai neprideda... faktas! ne del to, kad visi vyrai ... o del to, kad paprasciausiai nebepasitiki savimi, atrodo, kad nesugebi kurti normaliu santykiu, nesugebejai ir nesugebesi. kazkokia programa sau ijungi, nes patirtis leidzia tokias isvadas sau pasidaryti.
ir kaip nuo ju atsiriboti? o ar reikia?

Man kaip tik priešingai: nenusisekusių santykių patirtis gerokai pridėjo ir pasitikėjimo savimi, ir patirties, ir netgi išminties. Priklauso nuo to kaip vertiname neigiamą patirtį. Jei nieko iš jos nepasimokome, jei ji mums tebuvo laiko gaišinimas - tuomet taip, pasitikėjimo savimi nepridės. Bet yra ir kitas požiūris: mokytis iš situacijų, daryti išvadas. Dvasinis augimas yra beribis.
Taip, tai įjungta programa "nesugebu kurti darnių santykių" . Bet ji susikūrė jumyse, tiksliau, jūs ją susikurėte, vadinasi jūsų galioje ją ir panaikinti. Rekomenduoju ta tema A. Svijašo knygą "Išmintingas pasaulis".

Pažintys Forum

Zalingas iprotis -testi santykius