Zalingas iprotis -testi santykius

Svetei 2:
Ne, man tada neatrodė, kad tai geriausia. Gal aš tada gailėjau savęs. Gal nesugebėjau išgirsti protingo patarimo iš šalies. Gal galvojau, kad užteks mano vienos pastangų ir norų viską pakeisti. Gal taip reikėjo, nes gyvenimas turi visas spalvas, ne tik rožinę ir baltą...

Man nesėkmės pasitikėjimo nenumušė. Manau, kad tos pamokos davė labai daug. Tapau atsargesnė, įžvalgesnė. Niekas nėra apsaugotas nuo klaidų, pikta būtų, jei nepasimokytum.

Svetlana, tu labai gražiai ir teisingai viską parašei.

Ak tie -protingi-patarimai-iš-šalies - niekada jais nesivadovavau. Ir nesigailėjau. Darykime savo klaidas patys, taisykime patys, ieškokime, atraskime - viską patys. Bet už patarimus dėkokime:).

Ačiū,miela Ugnele. Nesiekdama įsiteikti ar atsilyginti, turiu pasakyti, kad tavo postai man atgaiva, tiek sveiko proto ir išminties, o galiausiai žmogiškos, moteriškos šilumos. Ačiū ir už tai:).

Žinai, Svetlana, kartais kai atsimenu savo ,,meilės kančias", man pasidaro taip gėda, kad mačiusi tiek skyrybų, girdėjusi tiek gyvenimo istorijų, svetimų ašarų, galėjau būti tokia naivi.
Ir tu teisi - labiausiai mokaisi iš savų klaidų. Klumpi, keliesi ir bandai nebekartoti jų.

Man taip pat patinka jūsų abiejų, Svetlana ir Ugnele, pasisakymai. Tik vat, keista, kad kai kurių savo išgyvenimų, Ugnele, praeityje, gėdinatės. Matosi, kad esate gyvenimo patyrusios moterys, tik... didžiausia klaida pasakyti paaugliui, išgyvenančiam dėl savo pirmosios meilės baigties - bus dar tų meilių, nieko tokio. O kai kurie jūsų pasisakymai būna tokie protingi, kad atrodo, jog rašo šimtamečiai senoliai, nelabai besigaudantys realybėje, kurių gyvenime viskas jau buvo.
Linkiu kartais pabūti mažais vaikais, kurie tiki, kad kiekviena diena, kiekvienas santykis kitoks. Ir dalinantis savo mintimis prisiminti, kad kiekvienas žmogus kitoks ir bendravime būna tik dėsningumai, bet ne dogmos.
Su pagarba.

Na, gal pasakiau ne visai tikslų žodį. Gal ne tiek gėda, gal gaila. Kai ką tikrai daryčiau kitaip. Kai ko nenoriu prisiminti. O kai kuriais atžvilgiais dabar sau leidžiu daug daugiau, nei būčiau leidusi anksčiau. Tuo gyvenimas puikus.
Dabar matau iš šono, kaip sprendžia gyvenimo dilemas dukros ir puikiai suprantu, kad savo gyvenimo pamokas jos irgi turi išmokti pačios. Kad aš už jas gyvenimo nenugyvensiu, jos pačios klups ir kelsis...

Gal tai ne baime, o nezinojimas, kaip tas permainas daryti?
kai atrodo, kad visos situacijos yra to paties scenarijaus kartojimas. kaip islipti is uzburto rato i permainas?

Ne, nu šakės Ugnele, jeigu tu natsimeni ka ir kada rašai, tai nepamokslauk kiekvienoj temoj. Vienoj vietoj durnini tas, kurios nesistengia kurti santykių kartu, nes, matai, santykius puoselėti turi vyras ir moteris, vienas kitam padėti suprasti kas blogai ir kartu taisyti trūkumus. Čia tu agituoji nesistengti suprasti vyro ir dėti brūkšnį. .. Ir visur tas visažinės teisuolės tonas. Varge varge...[/quote]

Tiesiog, pradėk gyventi taip, kad tau pačiai patiktų būti su savimi.
Į retorinius klausimus ir atsakymai būna retoriniai.
O tik tu pati gali daryti konkrečias permainas savo gyvenime.
Čia mane dabar mane vėl apmėtys supuvusiais kiaušiniais. Bet sakau tai, ką aš žinau ir išgyvenau. Ir jei atrodo banaliai - vadinasi aš esu banali. Ir to nebijau.