Zalingas iprotis -testi santykius

Tau nereikia suprasti šito vyrų nesugebėjimo aiškiai pasakyti, ko nori. Tau reikia suprasti save ir savo poreikius.
Kodėl pati nepasakai trumpai ir aiškiai: VISKAS ???
Kodėl kai vyras tave palieka, tu nenubrauki santykiuose brūkšnio, o leidi sugrįžinėti?
Kodėl vengi prisiimti pati atsakomybę už savo gyvenimą, o atiduodi jį į vyro, kuris kaip nori, taip su tavim ir elgiasi, rankas?

Mane stebina Poisson neapykanta praeičiai. Juk jeigu dabar viskas taip harmoninga, neturėtų jaudinti jokie juoduliai iš praeities. Gražūs nauji santykiai nepalieka vietos nemaloniems prisiminimams, o jeigu ir iškyla, tei ne iki tokio lygio, kad buvusį partnerį norėtųsi pažeminti viešai, kad ir anonimiškai. Tai panašu į moralinį kerštą arba - į norą dar kartą išsivalyti kojas į žmogų, kuris davė naujos patirties ir tave tikriausiai jau seniai pamiršo. O štai tu prisimeni.
Nediskutuotina, kad varžantį ryšį arba reikia taisyti, arba nutraukti. Kaip greitai - atskiras klausimas. Būna, kad kažkuriam yra poreikis per tą nepatogų ryšį suprasti jame tūnantį, iki tol dar nepažintą normaliems santykiams kenkiantį priešą, kad galėtų jį sunaikinti amžiams. Būna, kad abudu uždusina "smaugianti meilė", kai ir kartu sunku, ir atskirai neįmanoma. Bet vieną dieną kažkuris turi būti ryžtingesnis ir atsisveikinti, kartais net nepaisydamas kito ašarų ar grasinimų susinaikinti. Baimė, kad būsi vieniša(s), kad sutiksi blogesnį nei turėjai, praeina, vos tik atslūgsta pirmoji skausmo banga. Patikrinta.
Aš vieną savo kadaise buvusį žmogų, su kuriuo turėjau kažką panašaus į autoriaus aprašytus santykius miniu su didžiule meile širdy ir nuoširdžiai linkiu jam darnos šeimoje. Už tai, kad nekartoju ir niekada nekartosiu dalykų, kuriuos net prisiminti gėda. Tai jau įvyko, tai jau praeitis, ir kokia ji bebūtų buvusi, kas ir kaip bebūtų skaudinęs - niekas nenusipelnė pažeminimo.

taikliai ivardino Poisson, skaitant jausmas, kad atsakyma parase pats Dievas.
O, kad butu taip paprasta, kaip parasei ar kaip parasyta straipsnyje. Matyt yra priezastys, del ko tai nera taip paprasta. Ir, kad parasyti visada lengviau, paaiskinti kitam-bet padaryti-kartais tam prireikia daug laiko.

Yra santykiu, kuriuose labai skaudziai, bet is karto nubraukiau bruksni. o sikart nepasakau:viskas!, nes niekados niekas manes taip stipriai nejaute, nesuprato, kaip jis. Nepasakau, nes baisu tustumos, kuri atsiras pasakius - viskas! Nepasakau, nes tas susitikimas buvo pati didziausia kada nors is gyvenimo gauta dovana. nepasakau: viskas! nes kuo toliau tuo labiau suvokiu, kad beprasmiska ieskoti pakaitalu zmonems.

Svetei 2:
Jeigu tu manai, kad tas žmogus tau yra nepakeičiamas, tada kokį atsakymą tu tikiesi čia rasti? Žmonės, kurie šalia turi tą nepakeičiamą, bando priimti jo trūkumus.
Betgi negerai tau. Nesvarumo būsena, jokio aiškumo ir akivaizdi priklausomybė nuo tokių iškreiptų santykių.
Ir tik kai pati panorėsi gyventi kitaip, tada ir keisis. Ne anksčiau.
Tau niekas neliepia ieškoti pakaitalų žmonėms, tau tik siūloma irgi prisiimti atsakomybę už santykius.
Arba tave tenkina, arba ieškai išeities. Skundai niekur neveda.
Juk pati rašai, kad jis išeina neatsisveikinęs ir pasikviečia, kai šauna į galvą. Ar taip elgiasi žmonės, kurie tave supranta?

Nematau pretenzijų į D sostą pasileidusios poste anei kiek. Pritariu jai.

[quote="Ugnelė Tau nereikia suprasti šito vyrų nesugebėjimo aiškiai pasakyti, ko nori. Tau reikia suprasti save ir savo poreikius.
Kodėl pati nepasakai trumpai ir aiškiai: VISKAS ???
Kodėl kai vyras tave palieka, tu nenubrauki santykiuose brūkšnio, o leidi sugrįžinėti?
Kodėl vengi prisiimti pati atsakomybę už savo gyvenimą, o atiduodi jį į vyro, kuris kaip nori, taip su tavim ir elgiasi, rankas?[/quote]

Ne, nu šakės Ugnele, jeigu tu natsimeni ka ir kada rašai, tai nepamokslauk kiekvienoj temoj. Vienoj vietoj durnini tas, kurios nesistengia kurti santykių kartu, nes, matai, santykius puoselėti turi vyras ir moteris, vienas kitam padėti suprasti kas blogai ir kartu taisyti trūkumus. Čia tu agituoji nesistengti suprasti vyro ir dėti brūkšnį. .. Ir visur tas visažinės teisuolės tonas. Varge varge...

Užuot varginęsis mano asmeniu, anonime, geriau patark ką konstruktyvaus moterims. Man jūsų pagalbos tikrai nereikia ir vargai čia jūsų, o ne mano.

Beje, vienas dalykas yra kurti ir puoselėti santykius, o kitas - bandytis išsikapanoti iš nepavykusių.

Atrodo tartum apie save skaitau, Svete2. Mano minetasis irgi mane jaucia, supranta kaip niekas kitas mano gyvenime - tai tiesiog uzbure mane...bet daznai visiskai pasielgia priesingai, negu as laukiu, pvz kai man bloga del ko nors, jis tarsi tycia vercia mane pasijausti dar blogiau, o is tikruju "gydo", bando kita poziuri iteigti. Juk kas is to kad jis verks kartu su manim, kaip yra bloga ir "kokia tu vargsele".Jis mano dvasinis mokytojas, stai ta priezastis, del kurios niekaip jo nepalieku. Jis dave man labai daug, tapau daug stipresne ir savarankiskesne. Tik va gyvenimui bendram jis kaip ir netinka... Ar galima likti tiesiog dvasiniais draugais, o man ieskotis kito gyvenimo draugo?tai butu sazininga, net jei jam ir pranesciau? O nuslepti tikrai nesugebeciau, ne tokia esu.
Pritariu Poisson, jis gal nejaucia neapykantos buvusiajai, bet tiesiog kartelis uz gaista laika ir dziausmas del sutiktos naujosios drauges ji paskatino sukurti sia tema. jis norejo mums pasakyti; negaiskite laiko, nesikankinkite, ieskokite ir rasite. Tai gera zinia visiems ir tema aktuali ir reikalinga. aciu:).