Nepasitikintis savim vaikinas

Tinka kitai temai bet dedu cia:

"O štai šiuolaikinė nedidelė civilizuota valstybė. Dar tik pora dešimtmečių, kai jos žmonės ėmė gyventi europietiškai, bet jie labai stengiasi pagreitintu tempu imti gyventi taip, kaip gyvena turtingi kaimynai. Padaryti tai galima tik nežmoniškais darbo tempais, kuomet viskas paklūsta tik vienai idėjai - užsidirbti kuo daugiau. Apleidžiami vaikai ir sutuoktiniai, sveikata ir bendravimas. Imamos paskolos, didesnės, nei jie gali grąžinti. Išauga puikūs namai su baseinu, prie kurių puikuojasi nupirkti už paskolą visureigiai – važiuoti į sodybas. Tačiau visa tai tenka dalintis per skyrybas - šeimai atsibosta „maitintojo“ nuolatinis buvimas už šeimos ribų.

Palaukite - pasakykite jūs,- o ką jūs siūlote? Ar gi ne natūralu yra vystytis, darant visą laiką kažkokį žingsnį į priekį? Ar gi netiesa, kad žmogus „apkerpėja“, patenka į sąstingį, jei nesivysto, jei priima save tokį, koks yra, ir nusiramina? Argi nesupelkėja upė, jei nustoja judėti į priekį? Jūs ką mums siūlote- kaip Indijoje gyventi?

Aš manau štai ką. Vystymasis vyksta, tik vyksta jis ne pastangų dėka. Paimkime vieną tokią prielaidą: „AŠ DARAU GERIAUSIA, KĄ ŠIUO MOMENTU GALIU PADARYTI“. Pakartokime ją ir paklauskime savęs: ar ji paneigia vystymąsi?

Jei šiuo momentu jūs sėdite, ar gulite, ar stovite, valgote, skaitote šias eilutes ar kvėpuojate - argi šiam momentui tai ne geriausias būdas tai daryti?

Tačiau tai, kad jūs priimsite, jog darote tai, kas geriausia, visiškai nerodo, kad esate pelkėje ar sustabarėję. Po įkvėpimo natūraliai norisi iškvėpti. Pavaikščiojus natūraliai norisi atsisėsti. Vaikai auga natūraliai, mokosi natūraliai, myli natūraliai, o visai ne dėl kažkokių raginimų, lūkesčių ir pastangų.

Pastanga atsiranda tik tuomet, kai kažkieno rūsčios, reiklios, nelanksčios sielos žiūri į mus ir sako „PADARYK DAUGIAU“. O jei mes padarome tiek pat - nepagiria, nepalaiko, nepriima mūsų. Ir mes imame siekti patikti, perfekcionistiškai bijodami: nuslinks i- ir nebemylės, nebegerbs tavęs. Tada vietoj vystymosi prasideda lenktynės su pačiu savimi dėl baimės. Prasideda neurozės, infliacijos, bankrotai, perdegimai ir muilo burbulų sprogimai.

O gal tikrasis vystymasis kaip tik ir vyksta meilės aplinkoje? Iš meilės ir iš priėmimo savęs tokio, koks tu esi? Gal tuomet tik ir išauga mūsų galimybės, kai mes priimame jas tokias, kokios jos šiai dienai yra?"

ups
[url:gfmpt4tc]http://gyvenimas.delfi.lt/career/olapinas-besaikis-noras-tobuleti-veda-i-neuroze.d?id=52087491[/url:gfmpt4tc]

„Pliekiatės“ ar ne? Aš niekada nepritarsiu nuomonei, kad amžius suteikia kažkokių privilegijų ir svarumo išsakytiems argumentams, tai tėra pagarba vyresniam – kita nuomonę išklausyti verta, netgi reikia kartais, tačiau apeliuoti jog ji teisinga vien dėl amžiaus nėra objektyvu. Natūralu, nes mes kamuojami skirtingų laikmečio situacijų, skirtingų elgesio modelių, skirtingų problemų. Jas spręsti turime remdamiesi specialistų patarimais.
Jeigu vaikas suserga, močiutė visada užantyje turės kokių nors gydymo metodų, kurie tiko seniau, tačiau dabar įskaitant faktorių jog nauja karta fiziškai mažiau ištvermingesnė ir atsparesnė, jos ligoms gydyti reikalingi nauji metodai – būtent skiriami prof. Daktaro, atsižvelgiančio į vaiko alergijas etc. Vyresni seneliai, močiutės moko – seksas po vestuvių – šiai dienai situacija tokia, kad be sekso ir tų vestuvių gali ilgai laukti.

Iš straipsnių – nuostata, kad „AŠ DARAU GERIAUSIA, KĄ ŠIUO MOMENTU GALIU PADARYTI“ tai tėra savęs apgaudinėjimas ir guodimas, net sakyčiau kvepiantis sovietmečiu – nesvarbu kokybė, svarbu padaryt. Dabar nepakanka tik padaryti ir teigti jog, padariau taip, kaip sugebu – privalai daryti taip, kaip reikia, jeigu negali – vadinasi turi išmokti arba prisipažinti sau, jog nesi pakankamai kompetentingas tai atlikti. Žinoma įvairių požiūrių yra, vieniems svarbu tik padaryt, kad praslystų – man svarbu, jog po atliktu darbu nebūtų gėda dėti savo pavardę, galų gale tai formuoja jūsų įvaizdį ir tolesnes galimybes.
“Besaikis noras tobulėti veda į neurozę?” jei stimuliuojamas vien aplinkinių gal ir taip, reikia pripažinti, kad visi turime savo galimybių ribas. Tačiau ar sveikas, iš savęs kylantis, potraukis nuolat tobulėti gali tūrėti tokias pasekmes? Manau kad ne, visų pirma tai siekimas tobulėti, neskatinamas noro būti pagirtam, neskatinamas noro patikti kažkam. Vienintelės paskatos – kad tai tau pačiam įdomu ir naudinga. Pažiūrėkit į mažus vaikus, koks begalinis yra jų noras pažinti supantį pasaulį, ar jie tai daro kažkieno skatinami, paprastai ne – įgimtas smalsumas ir žingeidumas, jų jokios neurozės nekamuoja.

Visi nepasitikėjimai savimi, fobijos, neurozės – kyla arba yra įskiepijamos aplinkinių ir noro keistis būtent dėl jų. Formuojasi nuomonė „aš jiems nepatinku“, kuri ilgainiui perauga į „aš nepatinku sau“. Mastymas, kad jūsų trūkumai yra didesni nei kitų prie gero niekada neprives, pašalinę vieną iš jų susikursite kažkokį kitą, dėl ko vėl nesugebėsit jaustis laimingi ir patenkinti savimi. Nereikia jokių etalonų, sektinų pavyzdžių ir lyginimo – mes esame individai, galime būti panašūs, identiški tikrai ne. Paprastas pvz. Einšteinas buvo didis mokslininkas savo srityje, tačiau kaip teigiama nemokėjo gerai rašyti, ar tai jam sukliudė – ne, jis nekreipė į tai dėmesio ir darė tai, kas patinka jam. Nereikia kurti problemų ten kur jų nėra.

Ne nesipliekiam. : )
Man asmeniskai nereik atskiros diskusijos. Yra toks trumpas pasakymas "kartais branda ateina su metais, o kartais metai ateina vieni." Nei pridesiu prie siu zodziu ka, nei ka atimsiu, viskas tuo pasakyta. Todel ir prie tavo auksciau isreikstos nuomones nesikabineju. Taip taip gali buti.
"Jeigu vaikas suserga, močiutė visada ..."
Neneigiu, kad kaikuriom ligom reikalingi nauji metodai. Taciau. Vel yra toks posakis "vaistais gydoma sloga isgydysim per savaite, o savaime ji praeis per septynias dienas." Medicinoje mazai ismanau, taciau niekada nepraleidziu pasiskaityti straipsniu apie placebo efekta ir bandymus paaiskinti moksliskai, liaudies medicina.
Pletku lygyje zinau, kad kai kuriuos vaistus gamina sintetinant, liaudies medicinoje naudojamas medziagas.
"Vyresni seneliai, močiutės moko – seksas po vestuvių – šiai dienai situacija tokia, kad be sekso ir tų vestuvių gali ilgai laukti" Siai dienai situacija tokia, kokia nori tu pats. O ar nori buti kitoks ar kaip visi, tai jau kitas klausimas.
Tai, kad pas mociute buvo seksas tik po vestuviu, savaime nera blogai. Visos didziausios imperijos zlugo per paleistuvyste. Kalbant seimos sampratos remose ir apie personas kurios kurs ja. Man atrodo neitiketina, kad zmones gyvene palaida lytini gyvenima po marso taps istikimi vienas kitam. Ar reikalinga toji istikimybe vienas kitam, vel kiekvienam asmeniska.

Kiekvienas straipsnis, kaip ir kiekviena knyga turi tam tikra auditorija. I sia auditorija, sia diena deepsorrow nepapuoliai, o gal ir niekada nepapulsi. Ir tai nera blogai.

Straipsnis pasirode man parasytas . Pagrindine priezastis del ko ji cia ikeliau, tai viena moteris sitame forume kazkur yra sakiusi "mesk ta vyra, nes kai busi nescia tau jis kojiniu nenupirks"

Antra del ko keliau, kalba apie pasitikejima savimi. Apie reikalavimus sau ir reikalavimus sau gautus is aplinkiniu.

Viskas nuo požiūrio ir vertybių priklauso. Kaip tamsta mėgstat sakyti – „santykiai yra darbas“ , o kiekvienas darbas kelia savus reikalavimus, draudimus, pareigas – juos pažeidžiantis nėra tinkamas tokiam postui, paprasta ir aišku.

Žmonės pradėjo į viską žiūrėti labai sudėtingai, analizuoti, peranalizuoti – kurtis sau problemas peraugančias į neurozes, depresijas, fobijas etc. Kažkur pakeliui pametė savikritiką, suvokimą jog iškilusi problema nėra apokalipsės apraiška, o paprasčiausias loginis uždavinys, kurį reikia spręsti. Vietoj to ima ieškoti atsiradimo priežasčių, kas ieško – tas randa žinoma, čia ir prasideda savęs guodimas – genai, prastas auklėjimas t.y. – kalti visi, tik ne aš, taip ir guodžiamasi, o tuo tarpu pati problema nesprendžiama. Čia panašiai, kaip su kenkėjais sode – pamatė kelis ir pradėjo galvot, kaip, kodėl jie čia ant to mano medelio atsirado. Kol „kalakutas“ galvojo, kenkėjai dauginosi ir galų gale medis liko visiškai pažeistas.

[quote:2muvfbf7]neturtingas draugelis sake:
Straipsnis pasirode man parasytas . Pagrindine priezastis del ko ji cia ikeliau, tai viena moteris sitame forume kazkur yra sakiusi "mesk ta vyra, nes kai busi nescia tau jis kojiniu nenupirks"

Straipsnis pasirode man parasytas . Pagrindine priezastis del ko ji cia ikeliau, tai viena moteris sitame forume kazkur yra sakiusi "mesk ta vyra, nes kai busi nescia tau jis kojiniu nenupirks"

[/quote:2muvfbf7]
Tarkim as ta moteris, nors taip sake ne viena. Tingiu tavo nuorodas vartyt, nesuprantu kakia sasaja tarp nepasitikelimo savim ir sykstumo, abejingumo kito poreikiams. Noreciau zinoti, tavo, o ne straipsniu nuomone.
[quote:2muvfbf7]neturtingas draugelis sake:
Man atrodo neitiketina, kad zmones gyvene palaida lytini gyvenima po marso taps istikimi vienas kitam. Ar reikalinga toji istikimybe vienas kitam, vel kiekvienam asmeniska.
[/quote:2muvfbf7]
Ne po marso, o kai isimyles. Tikrai mylint, jau savaime kiti nebetraukia. Kam ta istikimybe, kai neturi buti kam istikimas? Ir kodel nesielgti taip, kaip tau tuo metu norisi? Draugeli, man atrodo tu niekada nemylejai ir nejautei tikros seksualines aistros. Taip pat tu, man atrodo, sekse ir santykiuose esi nuobodus, besivadovaujantis dogmomis, o ne jausmais.
Ir dar man atrodo, tu tiesiog bijai savo seksualumo.

Ne dogmomis, o delfio straipsniais

Manote, kad vyras sutvertas Jūsų poreikiams tenkinti?
Apie sąsajas. Gal norėtumėte paanalizuoti moterį kuri sau negali nusipirkti kojinių?
kuriam galui blaiviam mąstančiam vyrui reikalinga išlaikytinė?
Jokiu būdu aš ne apie smulkmenas, aš apie kojines kurios laikui bėgant virsta i "sportinį automobilį".

Man atrodo, kad Jums labai daug atrodo. Vadovaujuosi blaiviu protu.
Tai jau tikrai, po to kai įsimylės. Kai meilė praeis juk ne jūs kalta, kad toji meilė praėjo. Juk taip lengva atsakomybę pavesti kažkam mistiškam arba vyrui kuris nesugebėjo.
Tai vat ir sakau, geriau būti laisvam ubagėliui, nei priklausomam nuo linksmųjų kalneliu. Ir kuris iš mūsų išties elgiasi taip kaip nori?! Ar tas kuris per aną galą ieško antros puės ar tas kuris nudulkintas protui ataušinti skaito "dogmas"?
Apie meiles ir kita. Jums ir taip daug atrodo, neapkrausiu.

O, kad nesvarbi svetima nuomonė ir patirtis juk todėl, kad viską žinote. Ir, kad išmanote daugiau už straipsnį parašiusį psichologą Olegą Lapiną, supratau iš Jūsų komentaro.