Nepasitikintis savim vaikinas

Vaidukas, negalima taip visko supaprastinti.
Tarkim, vaikinas kuris turi 'daug" merginu tai tik pirmas blyksnis. Veliau gali pasirodyti, kad santykiai buvo pavirsutiniski, o rimtu santykiu kurti jis nemoka. Viduje jis gali sprogti, o isoreje sypsotis. Kitas gali merginas kabinti sitaip isreiksdamas pykti. Dar kazkuris taip save realizuoja. Kaimynas kazkuris sitaip tikrinasi saviverte....
"Nepasitikėjimas dažniausiai kyla dėl to, kad kažko nemoki, nesugebi, nežinai. "
Tai juk taip ir yra. Nemoka, nezino kaip, todel ir sedi vienas, o is ten ir nepasitikejimas.
"O mokymąsis ir susideda iš keturių pagrindinių dalių: pamatai - pabandai - padarai - kartoji tiek kartų kiek tau reikia kol išmoksi:)" Neneigiu sito budo, bet manau situ budu bus daug pralieto kraujo. Nesekmingu bandymu. Kurie gali visam laikui uzdaryti savyje.
Greiciausiai pats issigalvoju. Visu pirma myleti save toki koks esu. Su visais trukumais su nezinojimas ir su nepatyrimais. Nesigedyti saves. I kuri ranka parodysiu tas turi trukumu ir savu baimiu, kompleksu. Manau kai sita supranti, dedi pirma zingsni laisves link.
PS Va ka tik straipsni apie atideliotojus sugrauziau. Is ne meiles sau.

Nepažįstant žmogaus ir reikia viską supaprastinti, filosofuot ir pilstyt iš tuščio į kiaurą visai nereikia, nes tai beprasmiška. Kai patarimo prašo pažįstamas žmogus, kai tau žinoma jo situacija, problemos priežastys, tai jam ir patart galima kitaip, plačiau, giliau, asmeniškiau ir panašiai.
Patariau stebėti vyrus, kurie moka elgtis su moterimis. Vyrai kurie moka elgtis su moterimis ir vyrai kurie jų turėjo daugybę, yra du skirtingi dalykai. Nemaišykite.
Taip, nesėkmingų bandymų gali būti, ir tikriausiai bus, ir jų visiškai nereikia bijoti, nes iš kiekvienos nesėkmės gali kažko pasimokinti. Kad ir iš kokio kampo bežiūrėtai, alternatyvų nėra, vis tiek reikia bandyti, daryti, stengtis, nuolat tobulėti, augti. Priešingu atveju gali užsidaryti tarp keturių sienų ir gyventi vienas. Bet ar tai gyvenimas? Ne.
Taigi pirmyn:)
Norint kad tave pamiltų, turi pirma išmokti mylėti save pats. Bet jeigu nesugebi savęs pamilti tokio koks esi, reikia stengtis pasikesiti. Žinomas yra skambi frazė, plačiai naudojama „Mylėk save toks koks esi“. Bet kartais tiesiog nebūna už ką save mylėti, ir tuomet reikia keistis. Ir dažniausiai tai nėra labai sunku.

"Ir dažniausiai tai nėra labai sunku."

1. 40% EU legaliai sedi depresijoje. Kiek is likusiu narkomanu, alkoholiku ir siaip kitokiu pasyviu savizudziu duomenu nezinau. Tai cia vadinasi nera labai sunku?


2. Yra toks labai nepopuliarus pasakymas, be teises gyventi. Arba kitaip tie kurie atejo i si pasauli nelaukiami. Ar zinai kas tai yra?


3. Parodyk man idealu pora. Na toki sektini pvz su visom detalem.
   "Bet kartais tiesiog nebūna už ką save mylėti, ir tuomet reikia keistis.'
   Uz tai, kad esi galetu tave myleti. Stai toks, toks koks esi, bet ne kazkieno klonas.

Santykis su pačiu savimi išties yra mūsų ėjimo į pasaulį šaltinis. Tuo pačiu žvilgsniu, kuriuo žvelgiame į save, mes žiūrime į kitą, į aplinkui egzistuojančius dalykus, vykstančius procesus. Sakyčiau, jog visa, ką mes darome, yra vienokio ar kitokio ryšio su savimi pasekmės, tai vyksta jo fone. Dėl to labai racionalu gyvenime egzistuojančių sunkumų priežasčių ieškoti galvojant apie tai, o kaip gi jūs priimate save. Ir jei jaučiate nemeilę sau, nuoseklus klausimas – kaip ją įgyti, užauginti.

Šioje vietoje man norisi paliesti du dažniausiai pasitaikančius savęs nepriėmimo šaltinius. Pirmiausia, tai mūsų ankstyvoji vaikystė. Apie tai, kokie mes esame, sužinome augdami. Žinios kaupiasi klausantis savo tėvų, artimųjų ir reikšmingų suaugusiųjų, vėliau bendraamžių, mokytojų, kitų autoritetingų asmenų. Jei jūsų tėvai ar kiti suaugę žmonės jus norėjo matyti kitokį nei buvote, jautė nepasitenkinimą jūsų elgesiu, pasirinkimais, natūraliai gavote ženklą, jog tai, kuo esate yra negerai, nepriimtina, netinkama.

Visgi išmokimas save priimti ir džiaugtis yra ilgas ir lėtas procesas, galintis trukti keletą metų, o jo kurstymas ir išlaikymas – visą gyvenimą. Jis reikalauja daug aktyvaus ir kryptingo darbo. Tai gali būti knygų skaitymas, pokalbiai su psichologais ar dvasininkais, religijos ar pozityvios filosofijos praktikavimas, ieškojimas atvirų, priimančių ir pozityvių žmonių rato (įsitraukimas į tam tikras veiklas, bendruomenes).
[url:sh969b4p]http://gyvenimas.delfi.lt/grozis_ir_sveikata/psichologo-patarimai-padekit-man-pamilti-save.d?id=50330790[/url:sh969b4p]

1. Keistis tikrai nėra sunku. Pakanka įsitraukti į naują veiklą, bendruomenę, pabendrauti su naujais žmonėmis, ir daugiau ar mažiau tu pasikeisi. Dinks visos depresijos:)


2. Taip, žinau. Ir ką tu tuo norėjai pasakyti? Kad jie negali pasikeisti? Kad jie negali įgauti pasitikėjimo? Gali.


3. Mano aplinkoje, draugų rate yra bent kelios tokios poros iš kurių gali daug ko pasimokinti vien stebėdamas jas. Tik nežinau kaip čia tau jas parodyti, nes jų nerodo per tv, jų nėra internete, žurnaluose. Paprasti, laimingi, nuolat vienas kitą stebinantys žmogeliukai:) Manau kiekvienas savo aplinkoje gali atrasti tokią porą.
   Kalbu apie moters ir vyro meilę. Už tai, kad esi tave gali mylėti tėvai, broliai, seserys, močiutės ir diedukai. Tavo antrajai pusei tikrai nepakaks vien to, kad tu esi. Juk mes visi esame, bet tikrai ne visi esame tokie kuriuos norėtų, galėtų kas nors mylėti. Ir tai normalu.

Su tokiu žmogumi reikia būti itin nuoširdžiu. Stengtis jam parodyti kad GALIMA savimi pasitikėti, kad būtent yra tas kitas variantas, kita galimybė. Nors šiaip pasitikėjimas savimi yra ugdomas ne per dieną ir ne per dvi... tam reikia pastangų ir laiko...

1. Nelabai supranti apie ka kalbi broli.


2. Taip gali.


3. Broliuk, pats kalbi ir sau priestarauji. Jei jau jie toki pvz turi taves cia nebutu. Zmogus susirades sau tinkama pora prarnda maziausiai tris draugus. Tai ka gi tu veiki ju gretose? Antra. Kiekviena laisva persona kelia tartum gresme poros santykiams tartum pasamoningas varzovas. (vengia laisvu be poros) Tai nuo jo ir statoma aplink nama grazi balta tvora. O kas tu namu zidini kurena kazin ar patys zino.
   'Tavo antrajai pusei tikrai nepakaks vien to, kad tu esi. Juk mes visi esame, bet tikrai ne visi esame tokie kuriuos norėtų, galėtų kas nors mylėti. Ir tai normalu.'
   Ne normalu! Ir aciu Dievui, kad tai galiu teigti.
   Pats prasai to ko nenori. Ir paties teiginys kvepia egoizmu.

Ex. Gyvenimas grazus.

1. Nelabai supranti apie ka kalbi broli.


2. Taip gali.


3. Broliuk, pats kalbi ir sau priestarauji. Jei jau jie toki pvz turi taves cia nebutu. Zmogus susirades sau tinkama pora prarnda maziausiai tris draugus. Tai ka gi tu veiki ju gretose? Antra. Kiekviena laisva persona kelia tartum gresme poros santykiams tartum pasamoningas varzovas. (vengia laisvu be poros) Tai nuo jo ir statoma aplink nama grazi balta tvora. O kas tu namu zidini kurena kazin ar patys zino.
   'Tavo antrajai pusei tikrai nepakaks vien to, kad tu esi. Juk mes visi esame, bet tikrai ne visi esame tokie kuriuos norėtų, galėtų kas nors mylėti. Ir tai normalu.'
   Ne normalu! Ir aciu Dievui, kad tai galiu teigti.
   Pats prasai to ko nenori. Ir paties teiginys kvepia egoizmu.

Ex. Gyvenimas grazus.[/quote]

Vienintelis, kuris čia kažko nesupranta, esi tu, broliuk:) Intelektų skirtumas ir tiek, tu čia nekaltas. Iš tavo pasisakymų galima daryti išvadą, kad esi begalo vienišas žmogus. Kuris neturi nieko, nei antros pusės, nei draugų, nei draugių, nei bendraujančių giminaičių, nei įdomių pažįstamų. Ir bandai tam surasti protingų, objektyvių priežasčių, tokių kaip poros vengia vienišų bijodami dėl savo poros, radus porą prarandi mažiausiai tris draugus ir panašiai. Belieka tau pareikšt užuojautą ir palinkėt, kad internete ar televizoriaus ekrane visada surastai tai kas tave pradžiugins.
Beje, manyti kad čia sėdi tik vieniši, kurie ieško sau gyvenimo draugės, draugo, žmonos, vyro, žmonės irgi nėra protinga. Naivus tu labai.
Sakai „Pats prašau to ko nenoriu“. Kas čia per interpretacija? Kuriuose mano žodžiuose įžvelgi kokį nors prašymą? Nieko aš neprašau.

Vienintelis, kuris čia kažko nesupranta, esi tu, broliuk:) Intelektų skirtumas ir tiek, tu čia nekaltas. Iš tavo pasisakymų galima daryti išvadą, kad esi begalo vienišas žmogus. Kuris neturi nieko, nei antros pusės, nei draugų, nei draugių, nei bendraujančių giminaičių, nei įdomių pažįstamų. Ir bandai tam surasti protingų, objektyvių priežasčių, tokių kaip poros vengia vienišų bijodami dėl savo poros, radus porą prarandi mažiausiai tris draugus ir panašiai. Belieka tau pareikšt užuojautą ir palinkėt, kad internete ar televizoriaus ekrane visada surastai tai kas tave pradžiugins.
Beje, manyti kad čia sėdi tik vieniši, kurie ieško sau gyvenimo draugės, draugo, žmonos, vyro, žmonės irgi nėra protinga. Naivus tu labai.
Sakai „Pats prašau to ko nenoriu“. Kas čia per interpretacija? Kuriuose mano žodžiuose įžvelgi kokį nors prašymą? Nieko aš neprašau.[/quote]
Vaiduk, negi nematai, kad tavo intelekto trūkumas tau trukdo lygiavertiškai diskutuoti su už tave vyresniais ir labiau patyrusiais? Gal truputi susiprastink, tada gal dašus, kad kiaušinis vištos nemoko gyventi?

Vaiduk, negi nematai, kad tavo intelekto trūkumas tau trukdo lygiavertiškai diskutuoti su už tave vyresniais ir labiau patyrusiais? Gal truputi susiprastink, tada gal dašus, kad kiaušinis vištos nemoko gyventi?
kokio įžūlaus jaunimo čia padavė

Kad tie vyresni ir labiau patyrę (kuo aš labiau abejoju) ne tik kad nesupranta kas jiems sakoma, savaip interpretuoja, bet ir padoraus sakinio suregst nesugeba. Mano amžius - privalumas, jokiu būdu ne trūkumas. Jeigu ir su tuo nesutinkat, tai jūs visiškai apgailėtini. Asmeniškai aš manau, kad skaičiukai pase nieko nereiškia. Nors jau seniai manau, kad mano amžius ne toks kuklus, kad mano pasisakymai būtų vertinami atsižvelgiant į jį (amžių). Bet jeigu jūs manote priešingai, tuomet aš tikrai ne su tais bendrauju. Todėl atsisveikindamas palinkėsiu visų pirma pakeisti požiūrį ir išmokti „augti“. Ir suprasti, kad tas jaunimėlis (kaip čia išsireiškė svečias) gali jums duoti ne ką mažiau negu jūs jaunimėliui, manau netgi daugiau.