Vieniša 4 metus - why??

O kas dar tave persekioja?

Čia mano.
O tie du dalykai vienas kitam neprieštarauja. Žmonės gali būti labai įvairiapusiai.

ar as dar ka tureciau pasakyti?

Persekioti buvo literaturinis nukrypimas.

Kaip tau patogiau

Labas, įdomumo dėlei atidariau portalą ir perskaičiau tavo komentarą. Nesu čia užsiregistravus, bet esu tokia pat vienišė ir norėčiau pasidalint mintimis ir tiesiog palaikyti. Atrodo taip pat esu normali mergina, tikrai turinti nemažai gerbėjų. Skaitydama tarsi skaičiau apie save - tad žinok tavo situacija nėra vienetinė - nesi vieniša ir pažįstu nemažai tokių pat gražių merginų, kurios tiesiog nežino kur ieškoti arba neskiria paieškai daug laiko;). Žinau ką tai reiškia. Vaikinų daug, o to vienintelio, kurį pamačius pajaustum, kad tai Jis nėra, atrodo, kad visi potencialūs vyrai yra užimti, be to ieškantys nuotykių kol jų moterys laikinai išvykusios. Paskutiniųjų sutikau nemažai(ir įtarių jog jų moterys nežino apie tuos žygius:). Bet visų vyrų nuvertint nereikia, kiekvienas atvejis yra individualus ir nereikia visiems priskirti tų pačių savybių.
Liūdna, bet tikiu, kad kažkur yra tas vyras, kuris įvertins tai ką turime. Išeitis viena, ieškoti naujų draugų, pažinčių, nebijoti eiti į pasimatymus, gal būt netiksite vienas kitam, bet susipažinsite su jo žaviu draugu, kuris ieško kaip tik tokios kaip tu. Sėdint namie niekas tavęs nepamatys, neįvertins ir neįsimylės, o iš kitų patirties, vienas kitą dažniausiai susiranda būnant vienoje draugų ar bendraminčių kompanijoje.
Pati iki šiol neturiu vaikino bet nenuleidžiu rankas ir džiaugiuos už savo draugę, kurį taip pat būdama ilgai vieniša atrado meilę ...internete 

Labas. Ir kaip sekasi šiai atvirai mergaitei? Neištekėjai dar?:) Tema sena, bet darbe atradau keletą laisvų minučių ir labai smagiai perskaičiau jūsų diskusijas:)

Akivaizdu, kad reikia kažką keisti. Pirmiausia - požiūrį o toliau imtis veiksmų: tapti aktyvesnei, kažkur dalyvauti, kažką pamatyti, su kažkuo kažką aptarti, plėsti pažįstamų/ draugų ratą ir nejučia tavam kely gali pasipainioti TAS taip ilgai lauktas Išrinktasis... tik nereikia nukabinti nosies ir nuleisti rankų: viskas prieš akis, patikėk

Matot ne čia manau paslėpta esmė. Galime mes būti labai aktyvūs, turėti daug užsiėmimų, daug mus supančių žmonių ir vis tiek viduj jaustis vieniši – ir tai yra blogiausia, žinot kodėl ? Todėl kad tuo momentu imi galvot jog kaltas tu ir arba nuleidi rankas arba imi keisti save, dažniausiai į blogąją pusę ir tai net sakyčiau blogiau nei rankų nuleidimas – keistis dėl kitų, tai yra tavo paties kaip individo, tavo „unikumo“ žudymas, dar blogiau klausimas kiek ilgai sugebėsi sau „meluot“ ir ar nepritrūks kantrybės kažkur pakeliui iki to „norimo savęs“ . Su moterimis turiu pasakyt labai ta pati situacija, 26 metų dauguma jau ištekėjusios, kitos vedusios ( o taip būna ir tokių) arba užimtos. Pabendrauji su jomis ir taip uch net akys spindėt atrodo pradeda, susitinki su atrodo laisva mergina, na lyg viskas ir gerai, bet nėra to tokio „draivo“ . Gal skiriasi bendravimas, jos gal kiek nuoširdesnės, natūralesnės, joms nereikia kažko įrodinėti, nes jos jau tai padarė savo vyrams ir ne vien čia grožio reikalas, šarmas gal taip būtų galima išsireikšti, tokia moteris žavi atrodo ir su storu apdribusi megztiniu, bei gana smarkiai pasivėlusi.

Tau jos patinka dėl to, kad jau yra užimtos Reikia suprasti vienišas >25 m. merginas: spaudimas visuomenėje, kad jos turi ištekėti, yra milžiniškas, o vyrų pasirinkimas varganas. Tuo tarpu merginos, kurios prirėmė savo vyriškį prie sienos, dėl to nestresuoja. Žinoma, kad tokios merginos (kaip ir bet koks žmogus be streso) vyrų akyse atrodo labiau atsipalaidavusios

Įdomu, kuom tikėti? Vyrai teigia kad merginų pasirinkimas varganas, merginos - kad vyrų. O iš tikro visko yra to gero čia, tik nemoka žmonės pamatyti