Help! nebegaliu pakesti jos elgesio

O cia labai paprasta kai zinai. Todel, kad vyrams nera baisiau kaip isgirsti, kad jis yra NEVYKELIS. Bet kuria tema imtum verciau kraujuojancia zaizda atverti nei susimauti.
Isvertus kas moteriai isgirsti zertva(baisiai negrazi). Todel ir reakcijos skirtingos i gyvenimo ivikius.

Nezinau kaip temos autorius, taciau dauguma vyru pareiga partempti mamuta priskiria sau. Dauguma ju jauciasi seimos galvomis. Ir atsakomybe uz santykius neteisingai prisiskiria tik sau (tai moters pareiga manau). O jei jie nenusiseka? jie tampa sau nevykeliais! Kuri veliau virsta baime kurti kitus santykius. Baime i artuma.
Taip ir sita tema ir nesenai gliaudenta (socialinis ten kazkas) tai bandymai ne tik gliaudenti problema bet ir paneigti "Nevykeli"

Na OK, išprovokavai.
Psichologas gali padėti tik tam, kuris nori pas jį eiti. O jei vyrukas mano, kad jis gali padėti šeimai - vadinasi jis nėra nusiteikęs prieš psichologus kaip prieš kastą ir jam apsilankymas gali padėti.
Žmogus - nusivylęs ir mano savo nelaimių priežastį - furija žmona. Tačiau pamirštame, kad nervus visuomet gadina ne aplinkiniai, ne situacijos, o mes patys - tai, kaip priimame situaciją. Ir šioje vietoje psichologas padėtų žmogui susigaudyti savyje. Trumpi jo pasisakymai, tik viena ką supratau - jis jaučiasi nuvertintas ir nusivylęs. Užkliuvo keistas dalykas - jis viską daro dėl žmonos, dėl vaikų, pagaliau dėl klientų terminų. O ką jis daro dėl savęs?
Viskas ko nori žmogus - pasijausti geriau, o kokiomis priemonėmis - ar išsiskyręs ir gyvendamas vienas, ar remontuodamas pašlijusius santykius, ar nieko nekeisdamas, ar įsitaisęs meilužę - jam pačiam spręsti.

Kodėl nematau reikalo diskutuoti? Todėl kad mes kalbėtumėme apie kažkokias abstrakčias situacijas, kiekvienas iš savo varpinės, kaip įsivaizduojam kas yra/ turėtų būti šeima. O autorius - su konkrečia sava situacija. Ir tarp kitko, jis diskusijoje nedalyvauja, o mes čia, išmintingi kurmiai, pasitarsime ir nuspręsime ką jis turi daryti

"Ta karta kai atsisake eiti pas psichologa seima griuvo.
Vienam is "seimos" lankymasis pas psichologa, tai tas pats kas pries veidrodi maivytis kai niekas nemato. Busiu blogo pranasu, jei jis vienas nueis pas psichologa (nesvarbu ant kokio uzsiraus). Psichologo darbas islaisvinti is blogu emociju, o siuo atveju ju saltinis jo zmona. Seima yra vienetas, jei vienas joje "sergantis", serga visi."

Na va, dabar pradėkime patys save cituoti? Todėl ir sakiau, kad beprasmiška diskusija.

O kaip tu įsivaizduoji? Žmonės susituokė prieš 10 metų. Per tą laiką - gimė vaikai, gal baigti mokslai, padaryta karjera, sukurtas verslas, nutiko daugybė ir linksmų ir liūdnų dalykų. Ir tiesiog negali būti, kad jie bus tokie patys kaip prieš 10 metų. Taip ir psichologas - gali padėti kažkuriam augti, nusiraminti. O jei žmonės keičiasi, nereiškia, kad jie negali kartu gyventi pasikeitę.

Gal per stiprus palyginimas, bet iš esmės situacija poroje panaši, jei kuris nors būtų iš jų alkoholikas ir alkoholikui sakytum - jei sutuoktinis nenori eiti pas šeimos psichologą, tai nesikreipk pagalbos ir pats vienas, nes kaip ten apie maivymasis prieš veidrodį? Lygiai kaip ir alkoholiko sutuoktiniui - jei antra pusė nenori mesti gerti, tai ir tau pagalbos nereikia.

Aš iš esmės sutinku su visais: ir su draugu, ir su Pasileidusia, ir su voveruška. Kiekvienas savaip teisus.
Ir labai gerai atsimenu savo ,,atostogas'' prieš kokį 15 metų. Vyras visiems pasigiria, kad veš savo šeimyną savaitei prie jūros. Visų akyse tampa beveik šventasis:) Vyro ,,nuvežimą'' sudaro benzino užpylimas ir vairavimas, mašina kada nuplauta tai kelionei, kada ne:)
Mano darbas: suruošti 3 mažus vaikus su vežimėliais, 5 tašėm drabužių, buteliukų, maistukų, baltų patalynių, paklotų pliažui, nepamiršti pripučiamo gelbėjimo rato ir t.t., ir pan. Dar reikėdavo paimti tuo metu laikomą žiurkę su narveliu ir pašaru. Ir jokiu būdu nepalikti namie vyro glaudžių.
Prie jūros irgi mažai būdavo laiko ilsėtis, nes visą laiką ganydavau vaikus ir rūpindavausi, kai jie norėdavo ,,sysių'', gerti, statyti pilis ir prižiūrėti, kad nebertų smėlio ant šalia gulinčių galvų.
O kur dar maisto gaminimas, visi guldymai pietų miego ir aiškinimaisi, kai vaikai susipyksta? Ir kambario sutvarkymas išvažiuojant?
Kai jis prisimindavo šiltai šitas atostogas, aš kartais tyliai pagalvodavau - o kad man kas duotų bent savaitę ramybės be jūsų visų...
Todėl suprantu tas, kurios sako, kad moterys pervargsta nuo buities ir gali pavirsti raganomis. Tik kodėl tada nesikalbama?

Nematau prasmes dar karta rasyti ta pati ka jau esu rases.

Matai neesu as ekstrosensas ir nezinau kokiu pagrindu, ko ji ir jis iejo i santuoka? ar turejo kokiu pasleptu ketinimu ir tt.
Beveik visais atvejais pagrindinis jis arba ji padarys mane laimingu!
Augti yra gerai kai augama kartu. Kai auga vienas atsiranda atotrukis brandoje. As ir nesakiau, kad praejus desimt metu reik noreti to paties kaip ka tik susipazinus. Prisingai, dvasinis artumas ir meile veda i geriau. O cia dabar kas?! Ji isisukusi i neispasakyta pykti! net baisu pasakyti, kad truksta druskos.
Kad ir kokios geros nuotaikos butum, blogoji uzkreciama. Jus sau noretumet vyro kuris nepatenkintas visu pasauliu? Jus noretumet sugrizti is psichologo su gera naujiena i namus kuriuose Jus pasitinka zmogus su bloga naujiena? Noretum sekso su tokiu?

Nežinau, ar šioje situacijoje yra taip. Bet iš patirties žinau, kad kartais nėra jokio noro kalbėtis, jei prieš tai buvę 9 pokalbiai niekur nevedė. Dar nesinori kalbėtis, kai kiekvienas pokalbis standartiškai prasideda kaltinimais, dažnai dar ir pakeltu tonu.
Tiesa, gal šioje situacijoje yra kitaip, nes svečias sako, kad išeidamas į darbą ir grįždamas žmoną pabučiuoja. Tiesa, čia ir vėl keistoka. Pagalvoju - kažin, ar aš norėčiau pabučiuoti tokią niurzglą? Ir, jei ji nesikalba, nuolat suirzusi, tai keista, kad leidžia ją pabučiuoti ir to laukia. Kažkaip čia viskas į vienus vartus...

Va čia tu teisus.

Ir toji savaite manau normalu. Ir tuos darbus kurie vargas tau-dalintis. Ir smelio pilis...
kodel tada nesikalbama? Todel, kad jus moterys. Ir dauguma atveju vyrus durniais isvadinat.
Ar ne pacios kaltos, kad trys kampai Jusu? Pacios!

O ar kuris nori apie save blogai?
Todel ir teigiau Pasileidusiai, kad ejimas pas psichologa vienam tai maivymasis pries veidrodi niekam nematant. Bet zmogus sako siule!
Labai drasiu reik buti, kad parodyti save bloga. Dar labiau drasesniu priimti save toki.