Pratęskime.
Kodėl vyrai alpsta, matydami gimdant savo žmonas, kai jos tuo tarpu tiesiog išnešioja kūdikį 9 mėnesius ir pagimdo? Kodėl savižudžių vyrų procentas daug didesnis? Kodėl dauguma vyrų nesugeba normaliai diskutuoti, jei nuomonės nesutampa, pradeda karščiuotis, pykti ir net grasinti? Galų gale, visus karus sukėlė vyrai. Kam? Kad būtų ką veikti? Ar tam, kad įrodytų, kad yra stiprūs, grobdami ir žudydami? O juk visada yra abejojama tuo, ką bandoma apie save įrodyti kitiems.
Autoriaus paklausius, atrodo, kad jis gyvena su gryniausia furija. Bet moterys tokiomis netampa iš gero gyvenimo. Galimi tik du variantai, kai autorius čia nė prie ko - ji susirado meilužį ir nori skirtis (nors ir meilužius moterys susiranda tik tada, kai su vyru blogai), arba ji tokia buvo visada. Bet temoje kalbama apie tai, kad seniau ji tokia nebuvo. Vadinasi jai yra blogai. Gal per sunku, gal vyras žemina ją, gal emociškai nepalaiko...Daugybė gal. Bet tie gal tikrai yra. Nors vienas, bet tada labai didelis.
Dėl psichologo. Kartais žmonės bijo, kad sutuoktinis, turėdamas gerą iškalbą, pasuks viską tokiu kampu, kad vėl pasirodys viskuom teisus. Aišku, to nereikėtų bijoti, geras psichologas, paprastai atsirenka, kas yra kas. Gal jai paprasčiausiai trūksta drąsos apie tai kalbėti su kitais. Būna ir taip. Nors žymiai dažniau žmonos siūlo eiti pas psichologą, atsisako vyrai. Aišku, būtų abiems geriau, jei ji su tuo pasiūlymu sutiktų.