Seimos psichologas

Ir aš sutinku, kekšės geriausios mūsų draugės, o žmonos - raganos. Niekada nebesiženysiu, kam tas vargas bereikalingas, užtenka vienos patirties.

Jei nežinai, geriau nekomentuok. Psichologų yra truputį kitoks bendravimas, mes nagrinėjame daug aktualių temų, nes turime pacientų, o ir patiems mums naudinga jausti pasaulio pulsą. Tikriausiai neteko lankiytis ir psichoterapinėse grupėse kur nagrinėjamos labai įvairios temos be tabu. Kiekvienos profesijos sava specifika. Prie ko čia ta bloga diena??

Konteksto viso nežinau, tik įsiminė, kad pasiskelbei laimėjęs prieš ją savo nuomone. Ne kontekstas svarbu šiuo atveju, o žmogaus reakcija. Ir žodis, taip, žodis. "Verkė" - skamba neutraliai, "raudojo" -graudžiai, tragiškai, "žliumbė" - paniekinančiai. Tikriausia tėvai smerkė ašaras... Žodis gydo, žodis žeidžia. Pradžioje buvo Žodis...

O jūs siulote mažochizmą: "man bloga su juo/ja, bet aš pakentėsiu, kentėsiu tiek kiek reikės, kad ir visą gyvenimą". Tik prisiminkime , jog gyvenimas praeina, ir jei jame nebuvo nieko šviesesnio santuokoje išskyrus ginčus, piktumus, nesutarimus, labai liūdna palikti šį pasaulį. Nėra ką į kelionę įsidėti.

Viens ir tas pats ar verkia , ar žliumbia, lygiai, kaip vienodai, ar jūra banguoja, ar jūroje štormas, arba koks skirtumas mylėtis su moterim ar su ožka. Veiksmas gi tas pats. Bet apie tą, kuris jokio skirtumo tame nejaučia, kažką pasako

Iš nesėkmingos patirties galima pasimokyti ir nesustoti prie jos visam likusiam gyvenimui, priimti ją kaip pamoką, kurią mokinotės kartu. Išankstinė negatyvi nuostata yra nuodai ateities kurimui. Yra labai daug gerų žmonių, kurių tarpe galima surasti bendraminčių, kurie ateity gali tapti ir bendrakeleiviais. Trumpalaikiai santykiai gal trumpam ir prablaškys, tik ar paskui nejausi kartėlio ir tuštumos.

stai tau ir trys devynerios. Todel ir paliko anas zodis bloga ispudi.

Kiek norejau tiek pasakiau.
Pradzioje buvo Zodis, bet antra karta per sia savaite mano akivaizdoje nepataikai.

Na gerai, skaičiuok jei tau rūpi. Jei žmogus ginasi, jam "nepataiko" niekas. Taip daug priskaičiuosi. Anas žodis paliko blogą įspūdį , nes mane mokė kad ne veltui tą patį veiksmą galima apibūdinti skirtingais žodžiais. O tavo žodis skambėjo paniekinančiai, nes moterys tau antrarūšės pasąmonėje, štai ir viskas. Tokių vyrų teko man nemaža matyti...

Svetlana, norėčiau paklausti, ar įmanoma pagelbėti tokiai šeimai, kai vyras į moterį žiūri su panieka, žeminančiai. Ar po apsilankymo pas psichologą toks elgesys pasikeis? Kaip moteris turėtų elgtis jei panašus bendravimas šeimoje?

Padėti be abejo, galima.Reikia abiems sutuoktiniams to norėti ir apsilankyti pas šeimos psichoterapeutą. Įmanoma padėti ir tokiu atveju, kai ateina tik moteris/vyras. Moteris, patirianti vyro panieką ir žeminimą, pirmiausia turėtų aiškiai ir ramiai pasakyti apie tai savo vyrui. Tuo atveju, kai ji jaučiasi pažeminta, pasakyti jam ką jaučia. Daug priklauso nuo to, ar mes leidžiame save žeminti, ar jaučiamės patys save gerbiantys ir atitinkamai elgiamės. Jei moteriai neišeina pateikti save taip, kad vyras pradėtų ją gerbti, tuomet psichoterapeutas gali padėti jai atgauti savigarbą ir pakeisti elgesį savo ir vyro atžvilgiu, kas savo ruožtu įtakos jo elgesio pakeitimą žmonos atžvilgiu. Vilties visada yra. Tačiau niekas neduos 100% garantijos.